Ūkių registravimas, pasėlių deklaravimas

• Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas (1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159)

Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro.

Ūkininkas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotame banke arba kitoje kredito įstaigoje.

Ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu.

Ūkininkų ūkių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Ūkius Ūkininkų ūkių registre registruoja savivaldybės administracija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia šiuos dokumentus:

1. asmens prašymą įregistruoti ūkį;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. ūkininku registruojamo asmens žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančius dokumentus;
4. registruojamo asmens nuosavybės teise turimo ar kitais pagrindais naudojamo žemės sklypo planą arba schemą;
5. dokumentą, patvirtinantį asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:

1. partnerių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
2. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis;
3. partnerių bendrai veiklai skirtos nuosavybės teise priklausančios žemės nuosavybės teisę patvirtinantys ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiantys dokumentai bei žemės sklypo planas arba schema, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę;
4. ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu.

Vietoj nurodytų dokumentų gali būti pateikiami notaro patvirtinti dokumentų nuorašai.

Kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 dienos ūkininkas privalo Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atnaujinti ūkio duomenis Ūkininkų ūkių registre. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.

Ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas:

1. ūkininko prašymu;
2. ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla toliau netęsiama;
3. teismo sprendimu;
4. nepateikus ūkio duomenų kartą per kalendorinius metus ir iki kitų metų kovo 31 dienos nepašalinus nustatytų trūkumų.

Ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro tvarka:

1. ūkį iš Ūkininkų ūkių registro išregistruoja savivaldybės, kurios teritorijoje yra įregistruotas ūkis, administracija;
2. iki kitų metų kovo 31 dienos savivaldybės administracija, atlikusi duomenų patikrinimą ir nustačiusi, kad ūkio duomenys Ūkininkų ūkių registrui nebuvo pateikti, apie numatomą ūkio išregistravimą ūkininką informuoja raštu ir nustato vienų metų terminą nuo ūkininko informavimo dienos nustatytiems trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl ūkininkų ūkių registro nuostatų patvirtinimo (2003 m. birželio 25 d. Nr. 817)

Registro paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkius, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo bei šių nuostatų nustatytus duomenis ir dokumentus.

Registro valdytoja ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Registro tvarkytojai ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai yra: valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, savivaldybių administracijos ir savivaldybių administracijų filialai – seniūnijos.

Registro objektai – ūkiai .

Ūkis laikomas įregistruotu, kai savivaldybės administracijos darbuotojo įrašytų arba Registro duomenų teikėjo savarankiškai e. būdu pateiktų ir savivaldybės administracijos darbuotojo patvirtintų ūkio registracijos duomenų pagrindu savivaldybės administracijos darbuotojas priima sprendimą įregistruoti ūkį, kurio pagrindu ŽŪIKVC automatiniu būdu suteikia ūkiui identifikavimo kodą, ir patvirtina įrašytus duomenis. Patvirtinus duomenis, ūkio įregistravimo žyma ir ūkio įregistravimo data automatiškai įrašomos į Registro duomenų bazę. Savivaldybės administracija ūkininkui išduoda įregistravimo pažymėjimą.

Pametęs ar kitaip praradęs įregistravimo pažymėjimą, ūkininkas privalo per 10 darbo dienų nacionaliniame laikraštyje paskelbti pažymėjimo negaliojimo faktą, o savivaldybės administracijai pateikti skelbimo iškarpą ir prašymą išduoti naują.

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl ūkininkavimo pradmenų mokymo programos vykdymo (2019 m. spalio 16 d. 3D-575)

Fizinis asmuo, siekdamas vienas ar su partneriais verstis žemės ūkio veikla ar miškininkyste ir teikdamas savivaldybei dokumentus įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre, turi vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-131 patvirtintais Ūkininko profesinio pasirengimo reikalavimais.

Reikalingas profesinis pasirengimas norint pradėti ūkininkauti

Profesinis pasirengimas ūkininkauti pripažįstamas pateikus vieną iš išvardytų dokumentų:

• žemės ūkio profesijų (susijusių su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla) (žemės ūkio veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme specialaus vidurinio (iki 1995 m.), profesinio, aukštesniojo (iki 2009 m.), aukštojo koleginio, aukštojo universitetinio (bakalauro, magistro ar jam prilygstančio) išsilavinimo kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo kopiją. Asmenys, baigę profesinio mokymo ar studijų programas, atitinka ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus tuomet, jei profesinio mokymo ar studijų programose buvo mokoma žemdirbystės, augalininkystės, gyvulininkystės ar miškininkystės dalykų (disciplinų);
• mokymo įstaigos išduotą profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą, kuria patvirtinama, kad asmuo yra su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusios specialybės studentas arba mokinys, arba pažymą apie nebaigtą su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusį aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą (jei toliau nesimoko, o turi surinkęs ne mažiau kaip 80 kreditų arba 3200 akademinių valandų), arba mokymo įstaigos išduotą pažymą apie nebaigtą mokymąsi siekiant įgyti su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusią kvalifikaciją (jei mokėsi ne mažiau kaip dvejus mokslo metus);
• Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologijos specialybės diplomo kopiją, Lietuvos edukologijos universiteto (buvęs Vilniaus pedagoginis institutas) biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybės diplomo kopiją;
• Ūkininko ūkio šakų tvarkymo mokymo programos (kodas 2620205), kuri buvo vykdoma iki 2007 m. kovo 21 d., ir kitų formaliojo tęstinio profesinio mokymo programų, susijusių su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla, kurių trukmė ne mažiau kaip 320 val., kvalifikacijos pažymėjimo kopiją;
• Ūkininkavimo žinių pagrindų mokymo programos (kodas 261062102 ar 1620205) baigimo pažymėjimo kopiją;
• Ūkininkavimo pradmenų mokymo programos (kodas 261062110 ar 261081106) baigimo kvalifikacijos pažymėjimo kopiją;
• Ūkininkavimo žinių minimumą patvirtinančio pažymėjimo, nurodyto žemės ūkio ministro ir Žemės ūkio rūmų pirmininko 1992 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje Ūkininkavimo žinių minimumo, jo patikrinimo tvarkos bei ūkininkų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų sistemoje, kopiją.

Profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi registruojantiems ūkį Ūkininkų ūkių registre asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį.

Ūkininkavimo veiklos patirtis nustatoma

• pagal turimus pasėlių deklaravimo, gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus;
• pagal ūkininko ar žemės ūkio įmonės išduotą pažymą apie darbą ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, pateikiant pagrindimo dokumentus (pvz. darbo sutarčių, paslaugų sutarčių, paslaugų teikimo kvito kopijas);
• pagal ūkininko išduotą pažymą ūkininko šeimos nariui apie darbą ūkininko ūkyje. Jei žemės ūkio veikla (deklaruojami pasėliai, ženklinami gyvuliai, realizuojama žemės ūkio produkcija) buvo vykdoma sutuoktinio vardu ir sutuoktinis yra miręs, žemės ūkio veiklos patirtis nustatoma pagal seniūnijos išduotą pažymą. Tais atvejais, kai šiame punkte nurodytas asmuo registruoja ūkį kartu su partneriu, kuris neatitinka šio punkto nustatytų reikalavimų, asmens partneriui šio punkto nuostata netaikoma.

Ką daryti neturint tinkamo profesinio pasirengimo

Asmenys, neturintys profesinio pasirengimo ūkininkauti ir negalintys pateikti nurodytų dokumentų, reikiamas kompetencijas įgyja baigę mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą arba savišvietos būdu pagal minėtos programos reikalavimus. Asmenys, norintys baigti mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą arba įgyti profesinio pasirengimo ūkininkauti kompetencijas savišvietos būdu, pateikia prašymą vienam iš profesinio mokymo teikėjų, turinčių teisę vykdyti mokymus pagal minėtą programą. Asmuo gali savišvietos būdu įgyti profesinio pasirengimo ūkininkauti kompetenciją ir dalyvauti vertinant jo savišvietos būdu įgytą kompetenciją tuo atveju, jei jis turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar yra įgijęs tam tikrą profesinę kvalifikaciją bei turi ne mažesnę kaip 1 metų žemės ūkio veiklos patirtį.

Ūkininkų ūkio registravimo, pažymėjimų išdavimo valstybinė rinkliava

Vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 19 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 946 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimu valstybinė rinkliava už ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo išdavimą – 12,00 Eur.

Rinkliava – 12,00 Eur, mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos pavadinimas "Už kitas paslaugas, įskaitomas į savivaldybės biudžetą", įmokos kodas 53061.

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo (2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 3D-897)

Žemės ūkio veiklos subjektams parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (toliau – KPP priemonės) ir administruojama atitinkamų žemės ūkio ministro įsakymų nustatyta tvarka. Parama už plotus mokama pagal šias KPP priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Paraiškų teikimo pradžios data (toliau – paraiškų teikimo pradžia) nustatoma kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Paraiškos teikiamos savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje arba užsisakius elektroninę paslaugą Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt.: nuo paraiškų teikimo pradžios iki numatytos paraiškų teikimo pabaigos, įskaitant ir pavėluotai pateikiamų paraiškų laikotarpį, pareiškėjas gali jungtis prie PPIS paseliai.vic.lt per Elektroninių valdžios vartų portalą, pasirinkdamas vieną iš būdų, kuriuo gali patvirtinti savo tapatybę, ir pats užpildyti paraiškos elektroninę formą ir patvirtinti užpildytą paraišką.

Informaciją apie savo duomenis pareiškėjas gali rasti Agentūros informaciniame portale portal.nma.lt arba teirautis Agentūroje telefonais, nurodytais Agentūros interneto svetainėje www.nma.lt, elektroniniu paštu arba raštu ar atvykęs į Agentūrą (Blindžių g. 17, Vilnius), taip pat informacijos gali kreiptis į savivaldybes (seniūnijas). Pareiškėjas, teikdamas Agentūrai prašymą raštu ar elektroniniu paštu, turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodo keturis paskutinius skaitmenis, valdos numerį, gyvenamąją vietą (fizinis asmuo), įmonės pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jei juridinis asmuo) ir kitus kontaktinius duomenis, jeigu pageidautų gauti atsakymą raštu kitu adresu nei gyvenamoji vieta ar kitu būdu.

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (2015 m. kovo 13 d. Nr. 3D-169)

Priemonės prioritetas – skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą.

Priemonės tikslinė sritis – pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas skatinant integruotis į maisto tiekimo grandinę, vietinių rinkų plėtrą bei konkurencingų, didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų, gaminamų tausojant aplinką, gamybos plėtrą.

Kompleksiniai tikslai – aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra bei klimato kaitos švelninimas.

Pagal priemonę remiamos šios veiklos:

9.1. kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir jų gamybos kontrolė;
9.2. įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
9.3. metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai).

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (2016 m. gegužės 25 d. Nr. 3D-327)

Įgyvendinant Programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ tiek, kiek ji susijusi su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, prisidedama prie ES kaimo plėtros politikos trečiojo prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ tikslinės srities „Ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimas“ įgyvendinimo.

Priemonės veiklos srities įgyvendinimas prisideda prie kompleksinio tikslo – inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida.

Pagal priemonės veiklos sritį remiama augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

Taisyklės parengtos siekiant skatinti žemės ūkio sektoriuje veikiančius subjektus drausti savo produkciją nuo iššalimo ir sausros sukeltų padarinių ir taip valdyti vykdomos ūkinės veiklos riziką.

Taisyklės nustato Programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo ir finansavimo tvarką.

Paramos pagal šias taisykles gali kreiptis:

1. fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą;
2. juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.

Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja, kad draudimo liudijime nurodytas pasėlio ar augalo rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras to paties pasėlio ar augalo rūšies plotas, deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose. Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami augalai ar sėjami pasėliai daugiau nei vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu vegetacijos laikotarpiu augančių pasėlių ir (arba) augalų rūšies plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių pasėlių ir (arba) augalų plotas. Nustačius, kad augalo rūšies apdraustas plotas yra didesnis negu deklaruotas plotas, kompensacijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą.

Pagal priemonės veiklos sritį, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, atsižvelgiant į didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis, kurie nustatomi atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Santrauka

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo (2009 m. balandžio 10 d. Nr. 3D-236)

Taisyklės parengtos siekiant skatinti augalų, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos (toliau – augalai), draudimo sistemos kūrimą bei palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas netekus derliaus dėl nepalankių oro sąlygų.

Taisyklės reglamentuoja valstybės pagalbos teikimą iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant dalį draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir pagal reglamento (ES) Nr. 702/2014 I priedą yra laikomi maža ar vidutine įmone ir atskira draudimo sutartimi yra apdraudę nuosavybės teise priklausančius ir Lietuvos Respublikoje auginamus augalus nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos ir (arba) tokios nepalankios oro sąlygos, kaip šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, audra ir kt.

Pagal Taisykles kompensuojama draudimo įmokų dalis apdraudus pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo sukeltų padarinių, kai pagal draudimo sutartį numatomi padengti ne didesni kaip 20 proc. vidutinės trejų metų produkcijos nuostoliai.

Vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.

Dalis draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams, sumokėjusiems visas draudimo įmokas, kompensuojama tik už draudimo sutartį, jos priedus (priedais laikomi visi draudimo įmonės išduoti dokumentai, susiję su augalų draudimu) ir jų papildymo ir (arba) patikslinimo (toliau – draudimo sutartis) įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius draudžiamus augalus. Augalų plotas pagal augalų rūšis, nurodytas draudimo sutartyje, negali būti didesnis nei nurodyta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose. Tais atvejais, kai toje pačioje vietoje per augalų vegetaciją sodinami ar sėjami augalai ne vieną kartą ir apie tai yra nurodyta draudimo dokumentuose, vienu metu augančių augalų plotas negali būti didesnis negu deklaruotas bendras šių augalų plotas. Apdraudus augalų pagal rūšis didesnį plotą, negu deklaruota, valstybės pagalbos suma skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą plotą ir sumažintą draudimo įmoką už šią augalų rūšį, išskyrus tuos atvejus, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, už juos yra sumokėtos draudimo išmokos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių draudimo sutartyje ir žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo dokumentuose augalų plotas pagal augalų rūšis nesutampa, žemės ūkio veiklos subjektas turi teisę patikslinti duomenis per 10 darbo dienų pasibaigus 10 punkte nurodytiems terminams.

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems augalus, kompensuojama 50 procentų draudimo įmokų sumos, atsižvelgiant į didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis, kurie nustatomi atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo (2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 3D-507)

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką.

Programos priemonės:

1. „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“;
2. „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama pelno nesiekiančioms investicijoms, susijusioms su agroaplinkosaugos ir klimato kaitos tikslais“;
3. „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“, „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“;
4. „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“;
5. „Ekologinis ūkininkavimas“;
6. „Natura 2000 išmokos ir su Bendrąja vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“;
7. „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“;
8. „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, „Parama investicijoms į žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros plėtrą ir pritaikymą“;
9. „Ūkio ir verslo plėtra“;
10. „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“, „Parama plačiajuosčio ir ryšio infrastruktūrai“, „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (išskyrus veiklą, susijusią su tradicinių amatų centrų plėtra);
11. „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Investicijos į miškininkystės technologijas“;
12. „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“;
13. „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“, „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“;
14. LEADER;
15. „Techninė pagalba“;
16. „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“;
17. „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkavimo pavadavimo paslaugos“;
18. „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veikla „Tradicinių amatų centrų plėtra“;
19. „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“;
20. „Rizikos valdymas“;
21. „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“;
22. „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“.