Pagerbtas Ketūnuose palaidoto Tėvynės apsaugos rinktinės savanorio atminimas

Gegužės 9 d. Ketūnų II kapinaitėse vyko Šv. Stanislovo atlaidai. Po jų tose pačiose kapinaitėse pašventintas atminimo ženklas pirmajam žuvusiam Tėvynės apsaugos rinktinės (TAR) savanoriui Nikodemui Jakučiui. Atlaiduose ir kuklioje žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo pagerbimo šventėje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai, žuvusio savanorio atminimą pagerbę salvėmis.

 Idėja įamžinti Ketūnų apylinkėse žuvusio TAR savanorio atminimą kilo dviem Lietuvos laisvės kovų istorija besidomintiems ir ją tiriantiems klaipėdiečiams – gydytojui Robertui Patamsiui ir inžinieriui Egidijui Kazlauskiui. Jie surinko reikiamus dokumentus, kalbino kraštotyrininkus, vietos gyventojus, pagal rašytinius šaltinius itin atidžiai išnagrinėjo Ketūnų apylinkes, ieškodami aprašytos N. Jakučio palaidojimo vietos. Atminimo ženklą klaipėdiečiai pastatė savo asmeninėmis lėšomis.  

Karybos istorija besidomintis E. Kazlauskis, nagrinėdamas 1944 m.  įkurtos Tėvynės apsaugos rinktinės istoriją, su ja susijusius dokumentus, rado žinių apie pirmąjį žuvusį rinktinės karį. TAR pirmojo pulko 1944 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo septintas punktas liudijo apie 22-ejų N. Jakučio žūtį. Šiame dokumente rašoma: ,,...Trečios kuopos jaunesnysis karys Jakutis Nikodemas, gimęs 1922 metų balandžio mėnesį 4 dieną Zarasų apskrities, Dūkšto valsčiuje, Kalviškių kaime, šių metų rugpjūčio mėnesį 9 dieną, 16 valandą banditų užpultas tarp Viekšnių ir Sedos ties Balėnų mišku ir buvo nukautas. Jaunesniojo kario N. Jakučio palaikai šių metų rugpjūčio 11 dieną palaidoti Romos katalikų kapinėse Ketūnų kaime, Sedos valsčiuje.“ Tuo metu, 1944 metais, Ketūnų kapinaitėse iš tiesų dar stovėjo koplyčia, ji buvo nugriauta 1963 metais. 

Praėjusių metų rudenį pastatyto atminimo ženklo šventinimas užsitęsė dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau ši proga – Šv. Stanislovo atlaidai – puikiai tiko Lietuvos didvyriui pagerbti. Apie jų krašte palaidotą TAR savanorį N. Jakutį daugiau sužinojo ir patys ketūniškiai. Į renginį atvykę klaipėdiečiai E. Kazlauskis, Alfredas Butkus ir Mantas Rumšas garbės sargyboje stovėjo apsirengę atkurtomis TAR karių uniformomis. 

Ši diena ypač svarbi ir įsimintina keturiems mažeikiškiams jaunuoliams – jie prie žuvusio didvyrio atminimo ženklo, vadovaujant Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinės vadui Juliui Svirušiui ir Mažeikių šaulių 801-osios šaulių kuopos vadui Pranui Trakiniui, davė šaulio priesaiką. 

Šv. Stanislovo atlaidų šv. Mišias aukojo ir gyvybę už Lietuvos laisvę paaukojusio savanorio atminimo ženklą pašventino Sedos bei Rubikų parapijų klebonas kun. Modestas Ramanauskas, istorinę renginio dalį vedė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė, aktyvi visuomenininkė Genoveita Gricienė, Ketūnuose palaidoto savanorio atminimą įamžinusiems klaipėdiečiams padėkojo Mažeikių rajono savivaldybės vyr. specialistė, kuruojanti kultūros paveldo apsaugą, Rūta Končiutė-Mačiulienė. Šerkšnėnų seniūnijos seniūnė Alina Čekienė nuoširdžius padėkos žodžius išsakė visiems, prisidėjusiems prie stoginės, pastatytos buvusioje Ketūnų kolpyčios vietoje, statybos ir kitų darbų. 

,,Lauksime visų Ketūnuose kitais metais, kai bus minimos Tėvynės apsaugos rinktinės kario N. Jakučio 100-osios  gimimo metinės“, – sakė A. Čekienė. 

Rūta Končiutė-Mačiulienė

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė

 

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos