Artėjant itin šaltam savaitgaliui, būtina pasirūpinti ir gyvūnais. Šaltyje lauke laikomi gyvūnai patiria didelę grėsmę sveikatai ir gyvybei. Net ir storas kailis neapsaugo nuo šalčio, ypač jei gyvūnas neturi tinkamos, apšiltintos pastogės. Dideli šalčiai itin pavojingi jauniems, trumpo kailio, mažo ūgio bei besilaukiantiems gyvūnams, taip pat prie grandinės laikomiems šunims, kurie negali susirasti šiltesnio prieglobsčio. Kaip apsaugoti gyvūnus spaudžiant šalčiui?
Kaip pakoreguoti šuns maitinimą
Žiema pakoreguoja gyvūno maitinimosi poreikius – tam, kad lauke gyvenantis šuo atlaikytų šalčius, jo organizmas išeikvoja gerokai daugiau energijos nei šiltuoju sezonu. To pasekmė – didesnis pašaro poreikis ir greičiau išalkstantis augintinis, tad svarbu užtikrinti, kad gyvūnas būtų šeriamas reguliariai, kelis kartus per dieną, o jo maistas būtų kokybiškas ir kaloringesnis nei įprastai. Sausas maistas savo sudėtyje turėtų turėti gyvūnų organizmą stiprinančių vitaminų ir mineralų, o jo kiekis būtų šiek tiek didesnis. Reikėtų, jog šuo gautų ir riebesnio pašaro, pavyzdžiui, mėsos ar šlapio maisto, skirto šunims. Derėtų užtikrinti, kad maistas dubenėlyje niekada nebūtų prišalęs, apsnigęs ar apledėjęs, tam, jog šuniui netektų iš alkio graužti suledėjusį maistą. Taip pat, esant galimybei, rekomenduotina gyvūną pašerti šiltu maistu, nes toks maistas padės šuniui apšilti iš vidaus.
Grandinė ir antkaklis
Žiema yra kritinis laikas, kai gyvūnų šeimininkai turi pasirūpinti, kad prie būdos pririštas šuo galėtų laisvai judėti, pabėgioti bei taip apšilti. Be to, reikėtų pagalvoti ir apie pačią grandinę ir antkaklį – šie neturėtų būti per sunkūs, nepatogūs ir varžantys ar apsunkinantys gyvūno judesius, o antkaklis negali žaloti šuns kaklo. Reikėtų užtikrinti ir tai, kad nei grandinė, nei antkaklis neapledėtų ir neapliptų sniegu, kas dar labiau apsunkintų šaltį kenčiančių augintinių būtį. Taip pat kuo dažniau šunį reikėtų išvesti pasivaikščioti ir leisti jam bent trumpam pasimėgauti gyvenimu be grandinės ir aktyvia fizine veikla.
Kaip apsaugoti šuns pėdas žiemos metu
Žiemos metu šuns pėdutės tampa jautrios ne tik dėl spaudžiančio šaltuko, bet ir pribarstytų druskų, skirtų ledo tirpdymui. Dėl šios priežasties letenėlės tampa sausos, šiurkščios, o vėliau dėl nepriežiūros gali būti ir supleišėjusios bei kraujuojančios. Bene svarbiausia pagalba šuniui šaltuoju periodu būtų apkarpyti kailio perteklių aplink pėdutes, tokiu būdu nesikaups sniegas ir purvas, todėl nebus galimybių įsimesti infekcijai. Uždegiminių procesų taip pat galima išvengti ir nebarstant druskos aplink šuns būdą ar teritoriją, kurią jis pasiekia. Bent retsykiais reikėtų skirti laiko gyvūno pėdučių apžiūrai, jas nuplauti drungnu vandeniu ir būtinai nusausinti, kad nesušaltų. Atsižvelgiant į letenėlių sausumo situaciją, gali reikėti jas patepti riebiu, natūraliu kremu, o tam puikiai tiktų kokosų aliejus (tik jokiais būdais ne žmonėms skirta kosmetika!).
Kaip pasirūpinti teritorija aplink šuns būdą
Iškritus didesniam kiekiui sniego reikėtų jį nukasti, kol jis nepasidarė kietas ir pavojingas gyvūnui. Taip pat, jei pastebėjote susidariusį ledo sluoksnį ar ledo gabalus šuns teritorijoje, pašalinkite juos, kad pėdutės išliktų nesužalotos. Kitas būdas – nemesti kitose vietose kasamo sniego į šuns teritoriją, kurią jis pasiekia su grandine. Sniegą ir ledą iš šuniui pasiekiamos teritorijos kaip tik reikėtų šalinti, kad gyvūnui būtų kuo patogiau ir saugiau vaikščioti bei pasiekti maisto ir vandens indelius.
Kaip tinkamai pasirūpinti šuns vandeniu
Augintinio vandenį keisti bent keletą kartų per dieną, ypač svarbu tai padaryti ryte ir vakare. Rekomenduojama metalinį šuns vandens dubenėlį keisti į storesnių sienelių ir dugno plastikinį dubenėlį. Be to, dubenėlį taip pat galima apgaubti putplasčiu, taip jis ilgiau išlaikys teigiamą temperatūrą. Kitas būdas ilgiau išlaikyti neužšalusį vandenį dubenėlyje – į vandenį įdėti porą stalo teniso kamuoliukų, kurie pučiant vėjui sukels nedidelius vandens bangavimus. Tokiu būdu nuolat banguojantis vanduo neleidžia vandeniui nusistovėti, dėl to vanduo ir neužšals.
Kaip tinkamai paruošti šuns būdą žiemai
Tam, kad lauke gyvenantis šuo ištvertų žiemą, labai svarbu užtikrinti, kad būda būtų tinkamo dydžio, sandari ir tvarkinga – be plyšių stoge ir sienose, per kuriuos galėtų patekti sniegas ir vanduo bei skverbtis šaltis. Nuo vandens ir sniego patekimo į vidų apsaugos ir būdos pakėlimas nuo žemės bei landa su slenksčiu, kuris pasitarnaus kaip barjeras. Būdos sienas bei dugną derėtų apšiltinti polistirolu. Virš landos galima pritvirtinti skiautę lanksčios neperšlampamos medžiagos, kuri bus lyg durys ir neleis krituliams patekti į būdą bei apsaugos augintinį nuo vėjo. Labai svarbu, kad būdos viduje visada būtų sausa ir šilta. Kone geriausias sprendimas šilumai palaikyti – šiaudų paklotas, nes dėl savo savybių šiaudai geriau išlaiko šilumą, puikiai sutraukia drėgmę bei turi antibakterinį poveikį.
Kaip elgtis šuniui peršalus ir susirgus
Šuo, žiemos metu pririštas prie būdos, gyvena nepilnavertį gyvenimą, neturi didelės laisvės pasilakstymams, dažniausiai neturi ir subalansuoto maisto, todėl tai gali turėti įtakos jo imuninei sistemai ir sveikatai. Reikėtų vengti papildomų rizikų: skersvėjų, šaltų patalpų, ledinio vandens. Šaltais ir drėgnais orais labai svarbu stebėti savo augintinį, gyvenantį lauke, jog jis neperšaltų, o vos prireikus – jam nedelsiant suteikti pagalbą.
Peršalęs gyvūnas gali kosėti, žiaukčioti, krenkšti. Silpnesni simptomai gali būti gydomi namuose, pasitarus su veterinaru, tačiau jei peršalimas nesibaigia, o kosulį lydi išskyros iš nosies ir akių, sunkus kvėpavimas, jei iškosėtose gleivėse pastebėjote kraujo, nieko nelaukdami kreipkitės į gydytoją veterinarą ir savigyda neužsiimkite!
Minusinė temperatūra – pavojus gyvūnui!
Kai žiema įsibėgėja, o temperatūra nepaliaujamai krinta, išgyventi žiemą lauke esantiems gyvūnams yra sudėtinga, tačiau ypač sunku – prie būdos pririštam šuniui. Net jei užtikriname, jog šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, turėtume žinoti, kad orams stipriai atšalus vienintelis būdas apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų.
Atėjus dideliems šalčiams ir temperatūrai nukritus žemiau -15 yra būtina įvesti šunį į vidų, nes kitaip rizikuojame gyvūno sveikata ir net gyvybe. Šalčiai dar pavojingesni mažiems ir trumpą kailį turintiems šunims – jais rūpintis reikėtų dar labiau ir į vidaus patalpas įvesti net ir nesant tokiai žemai temperatūrai.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros.
Parengta pagal VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ informaciją