Mažeikiuose – nauji (ne)matomi miesto ženklai
Mažeikiškiams ir svečiams pristatyti nauji interaktyvūs (ne)matomi miesto ženklai, sukurti Mažeikių dailės mokyklai vykdant projektą „(Ne)matomi Mažeikių miesto ženklai. Antras etapas“. Mokyklos kūrybinės komandos sumanymas – sukurti nedidelio formato meno kūrinius – ženklus su integruotais QR kodais – ir sumontuoti juos vietose, numatytose VŠĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro sukurtame virtualiame lankytinų objektų maršrute – žemėlapyje. Siekta atskleisti užmirštų, bet miesto identitetui svarbių vietų istorijas.
Šioje ekspozicijoje – keturi „nematomi“ miesto ženklai, sumontuoti Mažeikių miesto erdvėse, turintys meninę išliekamąją vertę, kuriantys savitą miesto vizualių ženklų pasakojimą, parodantys ir atskleidžiantys miesto istoriją ir išskirtinumą.
Ženklą „Centralinė vaistinė" kūrė mokinė Žanna Chvisiukovič, mokytojas Adomas Petrauskas. Tai plastinis skulptūrinis ženklas, skirtas pažymėti vaistinių istoriją ir jų reikšmę Mažeikių miesto gyventojų sveikatai. Kūrinyje, naudojant istorinę medžiagą – išlikusią to laikmečio vaistų dėžutės etiketę, interpretuojant ją, kuriamas (ne)matomas ženklas ir vizuali intriga praeiviui. Jis sumontuotas vaistinės buvimo vietoje, Stoties ir Laisvės gatvių kampe, ant Henriko Nagio viešosios bibliotekos pastato palangės.
Kitas ženklas – „Fotografas Girša“. Jį kūrė mokinė Smiltė Beresnevičiūtė, mokytoja Laima Mikalauskienė. Plastinis skulptūrinis ženklas skirtas pažymėti talentingo fotografo gyvenimo ir darbo vietą Laisvės gatvėje (prie Merkelio Račkausko gimnazijos). XX a. pradžios (tarpukario) profesionaliausiu fotografu buvo laikomas Girša Gurvičius. Šiais laikais – tai svarbus miesto istorijos fotometraštininkas. Kūrinyje, naudojant istorinių G. Gurvičiaus darytų fotonuotraukų koliažą, siekta žiūrovui priminti apie fotografo palikimą. Kūrinys sumontuotas G. Gurvičiaus namo – fotoatelje – buvimo vietoje. Namas su visu fotoarchyvu 1944 m. subombarduotas.
Dar vieną ženklą – „Išbraukti iš sąrašo“ – kūrė mokinė Beata Ivinskytė, mokytoja Giedrė Bernotavičienė. Kūrinys skirtas Mažeikių gimnazijos žydų tautybės mokytojams ir mokiniams, brutaliai „išbrauktiems“ iš gyvenimo. Meninis ženklas – tekstinės ir grafinės kompozicijos/koliažai iš originalių dokumentų, susijusių su Mažeikių gimnazijoje dirbusiais žydų tautybės mokytojais ir mokiniais, fragmentų. Kompozicijos perkeltos ant vario plokštelių ir sumontuotos ant Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos pagrindinio įėjimo laiptų pakopos.
Ketvirtasis ženklas – „G. Kagano ledai“. Jį kūrė mokinė Neda Alčiauskaitė, mokytoja Vaida Stankuvienė. Žemo reljefo plokštelė, kurios forma inspiruota tirpstančio ledo po mediniu ledų vežimėliu susidariusių balų motyvo. Plokštelės kompozicijoje įpinti G. Kagano ledainės logotipo fragmentai bei medinių vežimėlių detalės. Vario plokštelė sumontuota M. Daukšos gatvės pėsčiųjų tako grindinyje, buvusioje G. Kagano ledainės vietoje.
Antrajame projekto etape nuspręsta orientuotis į senąją miesto dalį ir atskleisti dalelę Mažeikių žydų bendruomenės istorijos, pastebėjus, kad ši istorija labai kukliai – neproporcingai istoriniam žydų indėliui į miesto augimą – atskleidžiama viešosiose miesto erdvėse. Pasitelkti istorinės atminties saugotojai – Mažeikių muziejus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva. Keturios Mažeikių dailės mokyklos mokinių ir jų mokytojų kūrybinės komandos gavo vertingą koncentruotą informaciją, susipažino su regiono žydų bendruomenės kultūros paveldu. Jaunieji kūrėjai turėjo galimybę prisiliesti prie žydų istorijos faktų bei kūrybiškai juos interpretuoti kuriant drauge su savo mokytojais – profesionaliais menininkais.
