Amžinybėn iškeliavo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Klemas Inta

Klemas Inta gimė 1941 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono Židikų apylinkės Viliotės kaime Jono Intos ir Stefanijos Vitkevičiūtės–Intienės šeimoje. Tėvas – politinis kalinys nuteistas už antitarybinę veiklą, be teisės sugrįžti į Lietuvą. Klemui buvo treji, kai tėvą suėmė.

K. Inta 1959 m. baigė Židikų vidurinę mokyklą ir įsidarbino Mičiurino kolūkyje sąskaitininku. 1960–1965 m. mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultete, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Besimokydamas Kaune susidomėjo sklandymo sportu. 1966 m. atliko privalomą karinę tarnybą. 1967–1968 metais dirbo dėstytoju Viekšnių kaimo (Akmenės r.) profesinėje technikos mokykloje, nuo 1968 iki 1987 metų dirbo Akmenės aviacijos sporto klubo viršininku. 1971 m. baigė Kalugos aviacijos mokyklą, įgijo lakūno instruktoriaus kvalifikaciją. 1977 m. buvo suteiktas sklandymo sporto meistro vardas ir lakūno instruktoriaus pirmoji klasifikacija.1987–1988 m. dirbo mokytoju Naujosios Akmenės 2-ojoje vidurinėje mokykloje.

Prasidėjus Atgimimui, K. Inta iš karto įsijungė į jį. 1988 m. spalio mėnesį buvo išrinktas Naujosios Akmenės miesto Tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, o nuo 1989 m. gruodžio – ir pirmininku.

Atgimimo metais dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo išrinktas Akmenės rajono Sąjūdžio tarybos nariu. Kaip Sąjūdžio rajono tarybos narys buvo atsakingas už žemdirbių ir mokytojų sąjūdžių konferencijų organizavimą, LPS rėmimo grupių kūrimąsi rajono miesteliuose, darbo kolektyvuose. Buvo atsakingas už Akmenės rajono gyventojų dalyvavimą „Baltijos kelyje“. Organizavo pirmosios Trispalvės pašventinimą Kruopių bažnyčioje. Buvo krašto apsaugos savanoris ir priklausė darbo grupei nacionaliniams ir kultūriniams klausimams spręsti. Kūrė Akmenės rajono tremtinių ir politinių kalinių klubą, buvo jo Tarybos nariu. 1990 m. šis klubas iškėlė jį kandidatu į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą.

Į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas pakartotiniuose rinkimuose 1990 m. balandžio 7 d. Aukščiausiojoje Taryboje dirbo nuolatinėje Savivaldybių komisijoje, buvo Tautininkų frakcijos sekretoriumi, 1991 m. tapo Lietuvių tautininkų sąjungos nariu. 1991 m. balandžio 25 d. buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju. 1990–1992 m. aviatoriai išrinko Lietuvos aeroklubo prezidentu.

Pasibaigus Aukščiausios Tarybos deputato kadencijai, K. Inta vėl dirbo mokytoju. 1995 m. buvo išrinktas Akmenės rajono meru. Vėliau dirbo Akmenės rajono savivaldybės sekretoriumi.

Su žmona Vanda užaugino dukrą Renatą ir sūnų Nerijų.

Apie Kovo 11-ąją K. Inta prisiminė: „Kovo 11-ąją sutikau Naujojoje Akmenėje, nes dar nebuvau deputatas. Prisimenu ją kaip visos tautos džiaugsmo ir lūkesčių išsipildymo dieną.“

Atsisveikiname su Lietuvos patriotu, didelės širdies žmogumi, kuris visą savo gyvenimą skyrė žmonėms ir Lietuvai.

Apdovanotas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1998 m. birželio 30 d. Dariaus ir Girėno medaliu.

Valstybinė laidojimo komisija

* * *

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Viekšnių laidojimo namuose „Rimtis“ (Bažnyčios g. 8, Viekšniai, Mažeikių r. sav.).

Atsisveikinimas su Velioniu – rugsėjo 5 d. nuo 15 iki 20 val.

Urna išnešama rugsėjo 6 d. 12.45 val. Šv. Mišios vyks rugsėjo 6 d. 13 val. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Velionis bus palaidotas Viekšnių miesto kapinėse.