Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Jei Jūsų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių ir esate Lietuvos Respublikos pilietis arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Atvykus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar jos  teritorinius skyrius reikės pateikti:

  • Užpildytą prašymą (word formatu) suteikti antrinę teisinę pagalbą;
  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje /Europos Sąjungos valstybėje;
  • Prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turite pateikti Jūsų reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, Jūsų byloje jau priimtus teismų sprendimus; sutartį, jeigu Jūsų reikalavimai susiję su sutarties vykdymu ir pan.).

Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai taip pat gali būti pateikiami paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu turite elektroninį parašą.

Jei tarnybos prašote įvertinti, ar atsižvelgiant į Jūsų pajamas ir turtą Jums gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba, be prašymo ir asmens dokumento turite pateikti Metinę pajamų ir turto deklaraciją (word formatu)  antrinei teisinei pagalbai gauti.

Jei Jūs priklausote vienai iš toliau išvardintų grupių, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, be prašymo ir asmens dokumento Jums papildomai reikės pateikti:

Asmenys

Turi pateikti papildomus dokumentus

Nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose

Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis.

Asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa

Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomosios institucijos arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa.

Asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose

Stacionarios globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šis asmuo yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje.

Asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis (pripažinti nedarbingais) arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ginti

Neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį, o nurodytų asmenų globėjams – ir dokumentas, patvirtinantis, kad jie yra paskirti globėjais.

Asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis

Turto arešto aktą ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.

Asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti

Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena

Dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą.

Nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai (atstovai pagal įstatymą)

Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo.

Nepilnamečiai vaikai, kai savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo

Dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių.

Nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas

Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai.

Asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu

Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas.

Asmenys bylose dėl gimimo registravimo

Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą dėl atsisakymo registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą.

Asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

Dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija.

Vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01)

Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas

Įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01)

Kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos)

Kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo aukščiau minėtų, reikiamų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nemokama arba su daline priemoka

Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo – 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė.

Kaip įvertinama?

Jūsų turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinė pagalbai gauti ir Jūsų prašyme pateiktus duomenis.

Svarbu. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti ir teisinė pagalba Jums jau yra teikiama daugiau kaip dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu Jūsų pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytus lygius, tuomet Jūsų pažeistas ar ginčijamas teises galėtų ginti privatus advokatas. Lietuvoje registruotų advokatų kontaktiniai duomenys yra skelbiami svetainėje www.advoco.lt.

Tačiau tarnyba gali nepatenkinti prašymo, jei:

  • Jūsų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
  • atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
  • kreipiatės dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrėte turtinės žalos;
    • prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl Jūsų ūkinės komercinės veiklos ar dėl Jūsų savarankiškos profesinės veiklos;
  • Jūs galite gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
    •  kreipiatės ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
  • reikalavimas, dėl kurio kreipiatės antrinės teisinės pagalbos, Jums buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
  • piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;
    •  nesutinkate apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
  • iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnyba nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų Jūsų turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
  • Jums buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėjote nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
  • tarnyba nustato, kad Jūs pats savarankiškai be advokato pagalbos galite įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
  • antrinė teisinė pagalba Jums teikiama daugiau kaip 3 bylose;
  • per tarnybos nustatytą terminą nepateikėte dokumentų, privalomų antrinei teisinei pagalbai gauti;
    •  ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau Jūs nesutikote ją pateikti tvirtinti teismui.

Neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

  1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka:
  • dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
  • neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
  • nemokantiems proceso kalbos asmenims;
  • kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
  • dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
  • nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
  • kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
  • kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
  • teisme pagreitinto proceso tvarka;
  • kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta ar kai įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.
  1. nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
  2. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
  3. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;
  4. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
  5. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;
  6. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
  7. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
  8. nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;
  9. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);
  10. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
  11. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
  12. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;
  13. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
  14. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01);
  15. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01);
  16. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

*Pastaba. Pripažinęs asmenį kaltu teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti ir išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du turto ir pajamų lygiai: Pirmasis turto ir pajamų lygis ir Antrasis turto ir pajamų lygis.

Turto ir pajamų lygio nustatymas

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.

Yra du turto ir pajamų lygiai Pirmasis turto ir pajamų lygis ir Antrasis turto ir pajamų lygis.

[[#ex]]

Pirmasis asmens pajamų lygis

Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 37,68 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 157 Eur, dydžio, t.y. 5 915,76 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,13 VRP per metus (2 218,41 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 37,68*157+14,13*1*157= 8 134,17 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 37,68*157+14,13*2*157= 10 352,58 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 8 134,17 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 10 352,58 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.

Taigi, pirmasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę: 37,68 * 157 Eur + 14,13 * x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 157 Eur.

Antrinė teisinė pagalba

I lygis (100 % apmokama)

 

Per metus (Eur)

Per mėnesį (Eur)

1 asmens pajamos

5915,76

492,98

+ 1 išlaikytinis

8134,17

677,85

+2 išlaikytiniai

10352,58

862,72

+3 išlaikytiniai

12570,99

1047,58

+4 išlaikytiniai

14789,40

1232,45

 Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:

  1. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
  2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
  3. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Pirmasis asmens turto lygis

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

  1. Būsto ploto ir žemės ploto normatyvai.

Asmens būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. metrų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 15 kv. metrų. Žemės sklypo normatyvas parenkamas pagal turimos žemės rūšį:

  • namų valdos žemės sklypo plotas - 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);
  • žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 ha (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) plotas - 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);
  • didesnio kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas - 3,5 ha;

Būsto ir žemės sklypo nekilnojamo turto vertės normatyvas nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai asmuo neturi gyvenamosios vietos - vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo tipo turto rinkos vertės. Lietuvos teritorijos verčių žemėlapiai skelbiami valstybės įmonės Registrų centras internetinėje svetainėje: www.registrucentras.lt

  1. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas.

Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžių vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 10 VRP dydžių kiekvienam vaikui iki18metų.

VRP dydis šiuo metu yra 157 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

  1. Piniginių lėšų normatyvas.

Piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 15 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, 5 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, Jums bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.


Antrasis asmens pajamų lygis

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 56,52 VRP, t.y. 8 873,64 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 20,74 VRP per metus (3 256,18 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju antrasis pajamų lygis būtų 56,52*157+20,74*1*157= 12 129,82 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius antrasis pajamų lygis būtų 56,52*157+20,74*2*157= 15 386 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per metus turint 1 išlaikomą asmenį viršija 8 134,17 Eur, tačiau neviršija 12 129,82 Eur, o turint 2 išlaikytinius – viršija 10 352,58 Eur, tačiau neviršija 15 386 Eur ir t.t., tai toks asmuo gautų 50 % valstybės finansuojamą advokatą.

Taigi, antrasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę: 56,52 * 157 Eur + 20,74 * x (kai x yra asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 157 Eur

Antrinė teisinė pagalba

II lygis (50 % apmokama)

 

Per metus (Eur)

Per mėnesį (Eur)

1 asmens pajamos

8873,64

739,47

+ 1 išlaikytinis

12129,82

1010,82

+2 išlaikytiniai

15386

1282,17

+3 išlaikytiniai

18642,18

1553,52

+4 išlaikytiniai

21898,36

1824,86


Antrasis asmens turto lygis

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.

Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė Jums garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio.

Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto - pirmasis; pajamų - antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma. 

[[#ex]]

Advokato profesinio darbo išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytais atvejais (atsižvelgiant į asmens turto ir pajamų lygį, turimų bylų skaičių) asmenys privalo apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Norint įvertinti galimas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, siūlome susipažinti su pagrindinėmis nuostatomis, kaip apskaičiuojama preliminari antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti preliminarias antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes tiksli išlaidų suma priklausys ne tik nuo advokato antrinei teisinei pagalbai skirto laiko (kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką), bet ir nuo kitų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias apima ir įrodymų rinkimo išlaidos (pažymų, dokumentų surinkimas iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų), vertimo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos (ekspertizių atlikimas), vykdymo proceso išlaidos.

Advokato profesinio darbo išlaidos

Apskaičiuojant preliminarias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už advokato darbą, susijusį su gynyba ir atstovavimu bylose, procesinių dokumentų rengimu, pagrindu imami Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse  stadijai ar procesiniam veiksmui nustatyti maksimalūs dydžiai. TAČIAU svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidos gali būti didesnės atsižvelgiant į faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris dažniausiai gali būti didesnis, jei byla yra sudėtinga, didelės apimties, advokatui reikia atlikti papildomus veiksmus, surinkti įrodymus, bylos nagrinėjimas vyksta kitame mieste.

Preliminariai įvertinant šias išlaidas reikia turėti omenyje, kad advokato vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis yra 13 Eur.

Pateikiame aktualiausią informaciją:

[[#ex]]

Civilinės bylos

  • taikus ginčo išsprendimas nesikreipiant dėl ginčo į teismą – 104 Eur;
  • privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme – 104 Eur;
  • bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo ir kitos bylos, kurios pagal įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka – 39 Eur;
  • kitos ypatingosios teisenos bylos – 130 Eur;
  • bylos dėl teismo įsakymų išdavimo – 39 Eur;
  • dokumentinio proceso bylos – 91 Eur;
  • santuokos nutraukimo bylos, kuriose nėra ginčo – 91 Eur;
  • pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas – 26 Eur;
  • dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 104 Eur;
  • atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 78 Eur;
  • apeliacinio skundo parengimas – 91 Eur;
  • atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 91 Eur;
  • kasacinio skundo parengimas – 104 Eur;
  • atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 26 Eur;
  • proceso atnaujinimas – 78 Eur;
  • vykdymo procesas – 91 Eur;
  • kiti prašymai (prašymas išaiškinti teismo sprendimą ir panašiai) – 39 Eur;

Administracinės bylos

  • išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka – 78 Eur;
  • procesinių dokumentų parengimas pirmosios instancijos teismui – 91 Eur;
  • atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 52 Eur;
  • apeliacinio skundo parengimas – 39 Eur;
  • atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 39 Eur;
  • atskirojo skundo parengimas – 13 Eur;
  • proceso atnaujinimas – 52 Eur;
  • vykdymo procesas – 78 Eur.

Administracinių nusižengimų bylos

  • administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teisme – 39 Eur;
  • skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas – 65 Eur;
  • administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – 65 Eur;
  • skundo dėl teismų nutarimų (nutarčių), priimtų nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas pirmąja instancija, parengimas – 39 Eur;
  • atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 26 Eur;
  • vykdymo procesas – 78 Eur;
  • proceso atnaujinimas – 52 Eur.

Baudžiamosios bylos

  • civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje rengimas – 78 Eur;
  • atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 52 Eur;
  • atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 91 Eur;
  • apeliacinio skundo parengimas – 65 Eur;
  • atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 52 Eur;
  • kasacinio skundo parengimas – 39 Eur;
  • atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 26 Eur;
  • privataus kaltinimo bylos:
  • skundo (pareiškimo) parengimas – 78 Eur;
  • atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 52 Eur;
  • apeliacinio skundo parengimas – 26 Eur;
  • atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 26 Eur;
  • baudžiamosios bylos atnaujinimas – 52 Eur.

Už pareiškimų Europos Žmogaus Teisių Teismui arba kitoms tarptautinėms institucijoms, įgaliotoms nagrinėti asmens pareiškimus, parengimą mokama 91 Eur.


Kitos išlaidos

Kitos išlaidos, kurias gali tekti Jums apmokėti, dažniausiai priklausys nuo konkrečios bylos aplinkybių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praktikoje dažniausiai apmokamos šios išlaidos.

Ekspertizių išlaidos:

Ekspertizės išlaidų dydis priklausys nuo konkrečios ekspertizės, kurią būtina atlikti Jūsų byloje, rūšies. Iš anksto šias išlaidas apskaičiuoti būtų labai sudėtinga, todėl norėdamas įsivertinti galimas išlaidas, galėtumėte susisiekti su tos rūšies ekspertizes atliekančiais teismo ekspertais ar teismo ekspertizės įstaigomis.

Dažniausiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikloje tenka apmokėti DNR ekspertizės išlaidas, kurių dydis šiuo metu siekia vidutiniškai 330 Eur.

Vykdymo proceso išlaidos:

Vykdymo procese apmokamos būtinosios vykdymo išlaidos, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nuostatas.

Vertimo išlaidos:

Su šiomis išlaidomis dažniausiai susiduriama, jeigu asmeniui bendraujant su advokatu reikalingos vertėjo paslaugos, taip pat tais atvejais, kai reikia versti teismui teikiamus dokumentus į lietuvių kalbą. Išlaidų dydžiai priklauso nuo to, iš kokios kalbos turi būti atliktas vertimas. Jeigu Jums tai aktualu, dėl preliminarios išlaidų sumos galite kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teritorinį skyrių.

[[#ex]]

Dalintis: