DUK
- remtis tik oficialiais šaltiniais
- tikrinti informaciją, atkreipti dėmesį į jos šaltinį
- neplatinti gandų, nepatvirtintų žinių
- vadovautis oficialiais valstybės institucijų pranešimais
Ekstremalių situacijų metu gyventojai bus informuojami papildomai apie konkrečius veiksmus, todėl svarbu nuolat sekti oficialią informaciją ir laikytis pateiktų nurodymų.
- skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, klausos negalią turintys asmenys gali pasinaudoti mobiliąja programėle 112
- į Savivaldybę ar seniūniją pagal gyvenamąją vietą – seniūnijų kontaktai
- domėtis civiline sauga
- dalyvauti civilinės saugos mokymuose
- padėti pažeidžiamiems asmenims, dalyvauti savanorystėje
- nebūti abejingiems, pranešti apie pastebėtus pavojus
- padėti kaimynams, ypač vyresnio amžiaus ar žmonėms turintiems negalią
Bendruomeniškumas ir pasirengimas padeda sumažinti rizikas krizės metu.
- atidžiai perskaityti pranešimą
- vykdyti jame pateiktus nurodymus
- informuoti artimuosius
- nesidalyti nepatikrinta informacija
- naudoti baterijomis ar rankiniu būdu veikiantį radiją
- taupyti telefono bateriją ir naudoti SMS vietoj skambučių
- turėti atsarginius energijos šaltinius, išorines baterijas, iš anksto įkrauti įrenginius
- sekti informaciją, kai tik atsiranda galimybė
Svarbu iš anksto susitarti su artimaisiais dėl bendravimo būdų.
- išlikti ramiems
- pasiimti būtiniausius daiktus ir išvykimo krepšį
- užrakinti namus
- vykti pagal institucijų pateiktus nurodymus
- sekti informaciją apie tolimesnius veiksmus
Rekomenduojama turėti žemėlapius, žinoti galimus evakuacijos maršrutus, susitarti su šeima dėl susitikimo vietos.
Gyventojai apie evakuacijos tvarką ir veiksmus būtų informuojami papildomai.
- likti patalpose
- sandariai uždaryti langus ir duris
- išjungti vėdinimo sistemas
- stebėti oficialią informaciją
- vykdyti institucijų nurodymus dėl tolimesnių veiksmų
Rekomenduojama:
- slėptis artimiausioje priedangoje arba slėptuvėje
- jei priedangos ar slėptuvės nėra – rinktis pastato rūsį ar vidines patalpas be langų
- vengti langų ir išorinių sienų
- sekti oficialius nurodymus
- Nedelsiant eiti į patalpas
- Įsijungti radiją, televiziją ar kitus informavimo kanalus
- Stebėti oficialią informaciją
- Vykdyti atsakingų institucijų nurodymus
Rekomenduojama pasiruošti „išvykimo krepšį“, kuriame turi būti:
- vanduo ir negendančio maisto atsargos bent 72 val.
- vaistai ir pirmosios pagalbos priemonės
- dokumentų kopijos
- radijo imtuvas, žibintuvėlis, baterijos
- grynieji pinigai
- šilti drabužiai, higienos priemonės
Taip pat svarbu susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano ir susitikimo vietos.
Informacija apie priedangas skelbiama:
- Savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Civilinė sauga“
- programėlės LT72 skiltyje „Žemėlapis“
- interneto svetainės lt72.lt skiltyje „Kur pasislėpti“
- seniūnijose – kontaktai
Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausia priedanga.
Gyventojai perspėjami:
- perspėjimo sirenomis
- trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus – gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (SMS žinutėmis)
- per radiją, televiziją ir interneto portalus
- Mažeikių rajono savivaldybės interneto svetainėje ir oficialių institucijų socialiniuose tinkluose
Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą, būtina nedelsiant sekti oficialią informaciją ir vykdyti pateiktus nurodymus.
Už sniego valymą nuo šaligatvių Mažeikių mieste atsakinga Mažeikių miesto seniūnija.
Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo ir kelio ženklų įrengimo ar leidimo juos įsirengti reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių. Atsakingi asmenys informaciją perduos Savivaldybės administracijos sudarytai Saugaus eismo komisijai.
Dėl kelio dulkėtumo mažinimo (žvyro dangos laistymo) Mažeikių mieste reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių.
Dėl gatvių sniego valymo Mažeikių mieste reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių.
Šias atliekas gyventojai gali pristatyti į kompostavimo aikštelę Dargių k. Neužterštos žaliosios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.
Platesnė informacija paspaudus šią nuorodą.
Didelių gabaritų atliekas gyventojai gali pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Algirdo g. 40c, Mažeikiai. Nustatytomis normomis jos iš gyventojų priimamos nemokamai.
Didelių gabaritų atliekos iš gyventojų taip pat surenkamos 2 kartus metuose apvažiavimo būdu. Būtina išankstinė registracija. Platesnė informacija paspaudus šią nuorodą.
Buityje susidarančios pavojingos atliekos iš gyventojų priimamos į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Nustatytomis normomis jos iš gyventojų priimamos nemokamai. Platesnė informacija paspaudus šią nuorodą.
Mažeikių rajono savivaldybės interneto svetainėje (paspaudus šią nuorodą) ir UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėje (paspaudus šią nuorodą)
Eismo saugumo priemonių įrengimą ir priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius.
Mažeikių miesto šviesoforų postų priežiūrą ir remontą vykdo Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius.
Sodų bendrijose labai didelė dalis teritorijos apima nuolat ten gyvenančių žmonių, kuriems susisiekimas tampa svarbus. Kelio priežiūra, remontu šiuo metu privalo pasirūpinti pati bendrija. Norint kelius perleisti savivaldybei, gyventojai turi vadovautis Lietuvos Respublikos sodininkų įstatymo 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. T1-125 „Dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių ir gatvių perleidimo Mažeikių rajono savivaldybei tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu.
Esminis reikalavimas, kad sprendimas perduoti kelius turi būti priimtas visuotinio susirinkimo metu balsų dauguma, prašymą dėl kelių perdavimo gali teikti tik bendrijos pirmininkas bei kelias turi atitikti pagrindinius techninius reikalavimus, nurodytus sodininkų įstatyme bei tvarkos apraše (kelio plotis ne mažesnis nei 4,5 m.; nesibaigia akligatviu, o jei baigiasi yra apsisukimo aikštelė, kerta bendrijos teritoriją ar jam yra vietinės ar valstybinės reikšmės kelio sankryža, ar savivaldybės valdomo kelio sankryža, ar yra pagrindinis kitų bendrijoje kelių atžvilgiu).
Gyventojai gali dalyvauti viešose konsultacijose, rašyti pasiūlymus savivaldybei, teikti pastabas apie projektus per oficialų Mažeikių rajono Savivaldybės tinklalapį- skyriuje „Gyventojams“ arba „Pasiūlymai ir skundai“ yra elektroninė forma, kur galima įvesti savo pasiūlymus ir gauti atsakymą.
Pasiūlymus galima teikti paspaudus šią nuorodą.
Vietinės reikšmės kelių objektų, akligatvių ir ne aukštesnės kaip D kategorijos pagalbinių gatvių (kelių) (toliau – kelių objektai) tvarkymo, statybos, rekonstravimo ir remonto darbai Mažeikių rajono savivaldybėje planuojami sudarant prioritetinių eilių sąrašus. Šie sąrašai sudaromi vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-69 patvirtintu Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašu (Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. T1-126 redakcija) bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo Mažeikių rajono savivaldybės valdomiems akligatviams ir ne aukštesnės kaip D kategorijos pagalbinėms gatvėms urbanizuotose teritorijose finansuoti tvarkos aprašu.
Prašymai dėl gatvių (akligatvių) remonto dėl Mažeikių miesto teritorijoje esančių gatvių teikiami Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui, o dėl kaimų ir miestelių teritorijose esančių gatvių – atitinkamai seniūnijai, kurios teritorijoje yra kelio objektas.
Prašyme reikia nurodyti kelio objekto pavadinimą ir vietą, esamą būklę bei poreikį atlikti remonto darbus. Prie prašymo turi būti pridedamos kelio schemos, fotonuotraukos, bendruomenės ar seniūnaičių svarstymo protokolai, ir kiti susiję dokumentai.
Seniūnijos, prieš teikdamos pasiūlymus dėl kelių objektų įtraukimo į prioritetinių eilių sąrašus, šiuos klausimus apsvarsto su seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais. Po svarstymo seniūnijos (arba Vietinio ūkio skyrius – dėl miesto teritorijos) iki kiekvienų metų spalio 1 d. teikia pasiūlymus Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinių eilių sąrašo sudarymo komisijai. Komisija, įvertinusi pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus, sudaro prioritetinių eilių sąrašus ir teikia juos tvirtinti Savivaldybės tarybai.
Akligatvių remonto darbai pagal patvirtintą 2026–2028 m. prioritetinį sąrašą bus pradedami atsižvelgiant į Savivaldybės biudžete numatytas lėšas, parengus techninę dokumentaciją ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras rangos darbams įsigyti. Konkretūs darbų pradžios terminai priklausys nuo minėtų procedūrų trukmės ir finansavimo galimybių.
Už gatvių remontą ir naują statybą Mažeikių mieste atsakingas Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius.
Kreiptis telefono numeriais 0 443 98251 arba 0 691 41140.
Tel. 0 443 98208.
Skundai ir prašymai priimami Mažeikių rajono savivaldybės priimamajame.
Galima kreiptis tel. 0 443 98208.
Dokumentai priimami Mažeikių rajono savivaldybės priimamajame.
Už Mažeikių miesto gatvių priežiūrą atsakingas Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius, išskyrus Laižuvos g., Viekšnių g., Žemaitijos g. dalis nuo Sedos g. iki Viekšnių g., Laisvės g. dalis nuo Viekšnių g. iki Laižuvos g., Skuodo g. dalis nuo miesto ribos iki Algirdo g., Algirdo g., už kurių priežiūrą atsakinga AB „Kelių priežiūra“.
Asmuo gali kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos duomenų apsaugos pareigūnę Moniką Momkevičienę, mob. 0 655 40 211, el. p. [email protected]
Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai arba teisės aktai, reglamentuojantys dokumentų saugojimo terminus.
Asmens duomenys gali būti perduodami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tik toms institucijoms ar organizacijoms, kurios turi teisėtą pagrindą juos gauti.
Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Gyventojų priėmimą organizuoja Savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. Būtina išankstinė registracija tel. 0 443 98 200 ar atvykus į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimamąjį, adresu Laisvės g. 8, Mažeikiai.
Gyventojų patogumui Savivaldybės priimamasis interesantus antradieniais ir ketvirtadieniais aptarnauja papildomai vieną valandą po darbo dienos laiko t. y. nuo 8.00 val. iki 18.00 val.
Prašymą/skundą galite pateikti:
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimamajame, adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai, telefonas pasiteiravimui 0 443 90 606 arba 0 443 98 195
- elektroniniu paštu [email protected]
- portale www.epaslaugos.lt
Prašymas/ skundas privalo būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą/ skundą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo/skundo skaitmeninė kopija arba prašymas/ skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą/ skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo/skundo autentiškumą.
Prašymus tėvai (globėjai) gali teikti pageidaujamai ugdymo įstaigai dviem būdais:
- Elektroniniu būdu jungiasi per elektroninius valdžios vartus savarankiškai užpildydami elektroninę prašymo formą ir pateikiant ugdymo įstaigai. Nuoroda čia..
- Kreipiantis į pageidaujamos lankyti ugdymo įstaigą, užpildant prašymą raštu. Daugiau informacijos skaitykite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai.
Ligita Diržininkienė +370 443 95 327, +370 611 31 855
[email protected]
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai skelbiami Teisės aktų registre.
Nuoroda – Teisės aktų registras
Paieškos lange:
- Laukelyje „Įstaiga“ pasirinkite – Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Laukelyje „Rūšis“ pasirinkite – Įsakymas
- Spauskite – Ieškoti
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimai skelbiami Teisės aktų registre.
Nuoroda -Teisės aktų registras
Paieškos lange:
- Laukelyje „Įstaiga“ pasirinkite – Mažeikių rajono savivaldybės taryba;
- Laukelyje „Rūšis“ pasirinkite – Sprendimas;
- Spauskite – Ieškoti
- Atsakingam asmeniui: Monikai Momkevičienei, tel. +370 655 40 211, el. paštu [email protected] arba galite tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), karštoji linija tel. +370 266 3333, el. paštu [email protected]
Vykdant statybos darbus privačioje ar valstybinėje žemėje, privaloma laikytis Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklėse.
Statytojas privalo užtikrinti, kad statybos darbų vykdymo metu būtų laikomasi želdinių apsaugos reikalavimų, o baigus statybos darbus želdinių būklė atitiktų statinio projekte nustatytus sprendinius.
Tais atvejais, kai statinio projekte numatyta saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš jų augimo vietos, prieš atliekant šiuos darbus privaloma gauti savivaldybės išduotą leidimą.
Baigus statybos darbus privaloma:
- apželdinti statinio sklypą pagal statinio projekte numatytus sprendinius, laikantis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių reikalavimų
- sutvarkyti želdinius teritorijoje už statinio sklypo ribų, jeigu ši teritorija buvo naudojama statybos darbams vykdyti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama kirsti, pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus medžius viešuosiuose želdynuose bei viešuosius želdinius, priskiriamus saugotiniems medžiams. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai želdiniai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat kai darbai būtini remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės ar vietinės reikšmės kelią arba įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Šis draudimas taikomas tik viešųjų želdynų priežiūros darbams.
Privatiems želdiniams jis netaikomas, todėl fiziniai asmenys, savo sklypuose turintys saugotinų želdinių ir gavę savivaldybės išduotą leidimą, gali juos šalinti ar intensyviai genėti ir šiuo laikotarpiu. Vis dėlto savivaldybė ragina privačių sklypų savininkus būti sąmoningus ir paukščių perėjimo laikotarpiu, jei įmanoma, nevykdyti medžių kirtimo ar intensyvaus genėjimo darbų. Pavasaris yra svarbiausias laikotarpis daugeliui paukščių rūšių. Todėl net ir tais atvejais, kai teisės aktai leidžia atlikti darbus privačiose valdose, kviečiame gyventojus įvertinti situaciją ir, jei įmanoma, tokius darbus atidėti. Taip prisidėsime prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miesto gamtinės aplinkos apsaugos.
Norint įsitikinti, ar žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotiniems, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Šiame sąraše nurodyta, kokioje vietoje augantys, kokios rūšies bei kokių kamieno skersmens ir aukščio parametrų želdiniai laikomi saugotinais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į medžio rūšį, kamieno skersmenį ir žemės sklypo, kuriame auga medis, paskirtį.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visų rūšių vaismedžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiuo metu vienintelė saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys.
Taip pat svarbu įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai auga gyventojui priklausančiame žemės sklype. Už neteisėtą želdinių šalinimą ar kirtimą, net ir tuo atveju, kai jie nepriskiriami saugotiniems, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Teritorijoje prie daugiabučių gyvenamųjų namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendrojo naudojimo turto, turi priimti bendraturčiai.
Leidimas reikalingas, kai:
- norima kirsti arba kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotiną želdinį (medį ar krūmą)
- norima intensyviai genėti saugotiną želdinį, t. y. pašalinti daugiau kaip 30 % medžio lajos tūrio
Leidimas nereikalingas, kai:
- genėjimas yra neintensyvus (pašalinama iki 30 % lajos);
- šalinamos tik sausos ar pažeistos šakos;
- želdinys nėra priskirtas saugotiniems;
- želdinys kelia tiesioginį pavojų žmonėms, turtui ar eismo saugumui.
Svarbu:
Prieš planuojant darbus reikia nustatyti, ar želdinys yra saugotinas. Jei taip, jį kirsti, pašalinti ar intensyviai genėti galima tik gavus Savivaldybės leidimą. Savivaldybė leidimus išduoda atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo reikalavimus bei patvirtintas Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles.
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkai, daugiabučių namų bendrijos ar namus administruojančios įmonės turi kreiptis į Savivaldybę, pateikiant prašymą (Savivaldybės patvirtintą prašymo formą) seniūnijai, kurioje yra jūsų nurodyti želdiniai, arba užpildytą prašymo formą atsiųsti elektroniniu paštu, adresu [email protected], arba pateikti Savivaldybės administracijos priimamajame, adresu: Laižuvos g. 3, Mažeikiai (I aukštas). Kilus klausimų, kreiptis tel. +370 443 94 035 arba el. paštu: [email protected].
Atkreipiame dėmesį: saugotinų želdinių kirtimas ar intensyvus genėjimas be leidimo yra neteisėtas.
Akmenys sugeria ir sulaiko saulės šilumą, todėl vasarą jie veikia kaip radiatoriai, o aplink akmenis pasodinti augalai gali tiesiog ,,iškepti“. Akmenukų sluoksnis neleidžia natūraliai susidaryti humusui. Akmenys nesuyra ir nepraturtina dirvožemio maistinėmis medžiagomis. Laikui bėgant tarp jų pradeda kauptis dulkės ir pūvantys lapai, kurie sukuria sąlygas piktžolėms augti ir tampa sunkiau prižiūrėti. To pasekoje, suteikiant geresnes sąlygas augalams augti, vietoj akmenukų bus naudojamas organinis mulčias. Akmenukų mulčias bus paliekamas tik tose vietose kur nėra galimybės naudoti organinį mulčią.
Geotekstilė skirta tik piktžolių kontrolei ir drėgmės palaikymui augalams augant. Planuojama augalams sutankėjus, galimai po dviejų metų, nuimti dangą ir mulčiuoti natūraliu žievės mulčiu, taip sudarant maksimaliai geras sąlygas augalams augti. Augalai, kurie pasodinti įkalnėse (tose vietose mulčias blogai laikosi) bus palikti su geotekstile ir palaipsniui padengs jos paviršių
Tankus arba tvariųjų želdynų kūrimas ypač svarbus urbanizuotoje teritorijoje.
Nauda:
- mikroklimato reguliavimas (vėsinamas aplinkos oras)
- biologinė įvairovė (vabzdžių ir kitų gyvių buveinės)
- oro kokybės gerinimas(veikia kaip natūralus filtras)
- triukšmo ir taršos barjeras (transporto triukšmas ir dulkės)
- mažesnės priežiūros sąnaudos (suaugus augalams mažiau laistymo ir ravėjimo, estetinė vertė)
Vykdomos atrankos metu, paraiškas gali teikti visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei savivaldybės švietimo įstaigos, siekiančios projektą įgyvendinti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.
Galima įrengti nedidesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nepažeidžiant kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Žemės, miško, vandens telkinio savininkams, valdytojams ar naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas. Neperspektyvių bebraviečių ardymui leidimas nereikalingas. Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, pastatams, melioracijos statiniams, žemės ūkio pasėliams, kitoms naudmenoms, miškui.
Medžioklės plotuose bebrai medžiojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., dėl jų sumedžiojimo reikia kreiptis į medžioklės plotų naudotoją (medžiotojų būrelį, klubą).
Jei norima sumažinti bebrų populiacijos gausą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, pavyzdžiui, urbanizuotose (užstatytose statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamais žemės sklypais) teritorijose, reikėtų teikti Aplinkos apsaugos departamentui prašymą (el. paštu [email protected]) dėl jų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados išdavimo. Prašyme turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis.
Informaciją apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.
Radę paukštį ar kitą laukinį gyvūną pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba. Pasikonsultuoti galite su Laukinių gyvūnų globos centru (LSMU) tel. +370 605 72837, el. paštu [email protected]. Tik įsitikinę, kad pagalba reikalinga, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Informaciją, kaip elgtis radus sužeistą, sergantį laukinį gyvūną, galite rasti ir Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.
Nutrenkus, radus sužeistą ar nugaišusį laukinį gyvūną reikia kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kurie nukreipia į Aplinkos apsaugos departamentą.
Skundus apie ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamus kvapus gyvenamosios aplinkos ore nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pranešimą galite pateikti elektroniniu būdu užpildę specialią formą arba kreiptis el. paštu [email protected].
Apie aplinkosaugos pažeidimus reikia pranešti tel. 112 arba el. paštu [email protected].
Negalima. Santuoka nutraukiama teismo arba notaro (kai nėra nepilnamečių vaikų).
6.20 Eur
Galima, reikalingas abiejų tėvų prašymas, kuris pateikiamas atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Jeigu vaikui yra suėję 10 metų, tuomet prašymo pateikimo metu privalo dalyvauti ir vaikas.
Paprastai tą pačią dieną. Jei duomenys nesuvesti į LR Gyventojų registrą ir nereikia kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą – tuomet per 5 darbo dienas.
Taip, galima per VĮ Registrų centro savitarną.
Gali, jeigu pareiškėjas prašyme nurodė, kad dokumentą atsiims kitas asmuo, taip pat jei kitas asmuo pateikia notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą. Civilinės metrikacijos įstaigų išduodamiems dokumentams gauti įgaliojimas gali būti sudaromas elektroniniu būdu per VĮ Registrų centro savitarną.
Galima tik banko kortele.
Nebūtina. Asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinką civilinės metrikacijos įstaigą asmeniškai, per atstovą arba prašymą pateikti per VĮ Registrų centro savitarną.
Dėl santuokos nutraukimo įrašą liudijančio išrašo gavimo asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinką civilinės metrikacijos įstaigą asmeniškai, per atstovą arba prašymą pateikti per VĮ Registrų centro savitarną.
Negali. Turi dalyvauti abu norintys tuoktis asmenys.
Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo įregistruoti santuoką padavimo dienos.
Dėl norinčios susituokti moters nėštumo, vieno iš norinčių susituokti asmenų sunkios ligos, išvykimo į tolimojo plaukiojimo reisą ar atlikti karinės užduoties užsienio valstybėje ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, išvykimo į diplomatinę tarnybą gali būti leidžiama įregistruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, bet praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo prašymo padavimo dienos.
Pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai atvykus abiem ketinantiems susituokti asmenims, elektroniniu paštu (likus ne mažiau nei 2 d. d. iki santuokos registravimo, privalo atvykti abu ketinantys susituokti asmenys ir pateikti asmens tapatybės dokumentus, prašymo originalą bei kitus dokumentus, jeigu to reikia) ir per VĮ Registrų centro savitarną.
Skyriaus patalpose – 36,20 Eur, Jaunųjų pasirinktoje vietoje Mažeikių r. savivaldybės teritorijoje – 76,20 Eur.
Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas asmuo per 10 kalendorinių dienų nuo santuokos sudarymo bažnyčioje jos buvimo vietos civilinės metrikacijos skyriui pateikia nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką. Jaunieji gali atnešti bažnytinį santuokos liudijimą patys, bet neprivalo to daryti.
Kai bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą, jauniesiems išsiunčiamas pranešimas el. paštu, kuriame nurodoma visa informacija. Dėl santuokos įrašą liudijančio išrašo gavimo galima kreiptis tiesiogiai į bet kurią pasirinką civilinės metrikacijos įstaigą arba prašymą pateikti per VĮ Registrų centro savitarną.
Kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą dėl duomenų tvarkymo. Visi duomenys paprastai yra archyvuose, tiesiog dar nesuvesti į LR Gyventojų registrą.
Ne, nereikia. Civilinės metrikacijos įstaigos pranešimus apie asmens mirtį gauna tiesiogiai iš medicinos įstaigos.
Kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių.
Jei vaiko tėvai susituokę – vienam iš vaiko tėvų atvykus į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą arba per VĮ Registrų centro savitarną.
Jei vaiko tėvai nesusituokę – atvykus į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą kartu su prašymu įregistruoti vaiko gimimą reikia pateikti prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą arba dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą. Tėvystės pripažinimo prašymą galima užpildyti ir iki kol gims vaikas. Pateikiant prašymą pripažinti tėvystę turi dalyvauti abu vaiko tėvai.
Nereikia.
Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurių laikomos bičių šeimos registruotos Ūkinių gyvūnų registre ir kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (kaip valdytojai arba valdos partneriai). Duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių privalu atnaujinti kasmet nuo rugsėjo 1 d., prieš teikiant paramos paraišką.
Bičių laikytojams išlaidos už papildomą bičių maitinimą atlyginamos iš dalies – ne daugiau kaip 5,79 Eur už vieną bičių šeimą arba ne daugiau kaip 11,58 Eur už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą. Parama neskiriama daugiau kaip 150 bičių šeimų deklaravusiems laikytojams.
Paramos paraiškų priėmimo terminas – einamieji metai nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. (įskaitytinai). Bičių laikytojas, pavėlavęs pateikti paramos paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), gali ją pateikti iki einamųjų metų spalio 14 d. (įskaitytinai), kartu su prašymu ją priimti ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentu.
Išlaidų apmokėjimo (už įsigytą cukrų ar invertuotąjį cukraus sirupą) įrodymo dokumentų pateikti nebereikia– parama bus skiriama pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą bičių šeimų skaičių; paramos paraiškas bičių laikytojai turės galimybę pateikti ne tik savivaldybėje, bet ir patys savarankiškai, jungiantis prie Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinės sistemos (PŽŪSAIS).
Daugiau informacijos suteiks: Kaimo ir bendruomenių reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Žukauskienė, Tel. +370 443 25963, el. p. [email protected]
Žemės ūkio valdą galima įregistruoti Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriuje, adresu: Laisvės g. 39, Mažeikiai, LT 98225, II a. 208 kab., arba seniūnijose kurioje yra žemės plotas, pateikiant žemės nuosavybės bei kitais pagrindais valdomos žemės dokumentus bei asmens dokumentą.
Kiekvienas valdos objektas – nekilnojamasis ir kilnojamasis daiktas – tuo pačiu metu gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje. Valdos centras pasirenkamas valdytojo nuožiūra. Atnaujinami valdos duomenys – vieną kartą per metus, o jeigu valdoje yra pasikeitimų, atnaujinti reikia dažniau.
SVARBU: įregistruodamas žemės ūkio valdą asmuo įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso ar kitų socialinių garantijų.
Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Mokesčio mokėtojas nuomos mokestį gali sumokėti pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslaugomis bei grynaisiais pinigais įmokas priimančiose įstaigose, kai su jomis sudaryta įmokų surinkimo sutartis:
- bet kurio banko skyriuose
- pašto įstaigose
- elektronine bankininkyste
- visose MAXIMA parduotuvių kasose
- „Perlas“ terminaluose
Žemės nuomos mokestį ir delspinigius už mokėtoją gali sumokėti ir tretieji asmenys. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokamas mokestis, vardas, pavardė, asmens kodas, juridinio asmens pavadinimas ir kodas arba mokesčio mokėtojo identifikacinis kodas.
Valstybinės žemės nuomos mokestis ir delspinigiai mokami į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą Luminor Bank AS, gavėjo kodas 167371234, sąskaitos Nr. LT 074010040700330071.
Nuomos mokesčio už valstybinę žemę įmokų kodai:
| Įmokų kodai | Laiku nesumokėtų įmokų delspinigių kodai | |
| Fizinių asmenų | 3111 | 3113 |
| Juridinių asmenų | 3121 | 3123 |
Už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi teisės aktuose nustatytas nuomos mokesčio sumokėjimo terminas ir skaičiuojami 180 dienų. Delspinigių dydį ir delspinigių skaičiavimo bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras.
Juridiniai asmenys valstybinės žemės mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaracijas dviem egzemplioriais pateikia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino.
Apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (įskaitant šią dieną).
Juridiniai asmenys valstybinės žemės mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaracijas dviem egzemplioriais pateikia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino.
Apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (įskaitant šią dieną).
Fiziniai ir juridiniai asmenys nuomos mokestį už nustatyta tvarka jiems suteiktą naudotis arba išnuomotą valstybinę žemę moka:
- už žemės ūkio paskirties žemę, išnuomotą (suteiktą) I pusmetį – už visus metus, už žemę, išnuomotą (suteiktą) II pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų
- už ne žemės ūkio paskirties žemę – nuo kito mėnesio po nuomos sutarties sudarymo ar žemės suteikimo naudotis įstatymų nustatyta tvarka
Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, t. y. mokestinis laikotarpis trunka nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai kasmet nustatomi Mažeikių savivaldybės tarybos sprendimu. Su sprendimais galima susipažinti Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapyje paspaudus šią nuorodą.
Mokestis už išnuomotą be aukciono arba naudojamą valstybinę žemę skaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Nuo sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Verčių zonas ir nuomojamų sklypų, registruotų Nekilnojamojo turto registre vidutines rinkos vertes galima rasti VĮ „Registrų centras” puslapyje. Nuo šios vertės skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Valstybinės žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję valstybinę žemę ar naudojantys ją be nuomos sutarties, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais žeme leista naudotis žemės reformos metu, taip pat įsigiję nuosavybės arba nuomos teise pastatus, statinius ar patalpas, esančius valstybinėje žemėje, kurios nuosavybės ar nuomos klausimas dar neišspręstas ir kuri nėra perduota naudotis panaudos teise. Visi valstybinės žemės nuomotojai ir naudotojai privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus tuos, kurie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.
Mažeikių rajono savivaldybės taryba kasmet einamiesiems metams nustato metinius žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifus, skaičiuojant mokestį pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Vidutinę žemės rinkos vertę apskaičiuoja VĮ Registrų centras. Žemės nuomos mokesčio dydis didėja arba mažėja priklausomai nuo vidutinės žemės rinkos vertės pokyčių bei nustatyto tarifo.
Valstybės rinkliava sumokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią uždarojoje akcinėje bendrovėje Urbo bankas, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kodas 188659752 bei įmokos kodą – 53061, taip pat „Perlas“ terminaluose bei banko kortele mokestį galima sumokėti vietoje.
Kiekvienais einamais metais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas grafikas skelbiamas savivaldybės tinklalapyje, seniūnijų skelbimų lentose, spaudoje, socialiniuose tinkluose.
Įregistravus transporto priemonę dokumentus gali atsiimti pats asmuo arba kitas asmuo turintis notaro patvirtintą arba per VĮ Registrų centrą sudarytą įgaliojimą.
Pateikiama:
- asmens tapatybės dokumentas
- transporto priemonės valdymą patvirtinantys dokumentai
Registruojant naują transporto priemonę pateikiama ES atitikties sertifikato originalas, sumokėtos valstybinės rinkliavos dokumentas, nuo 2022 metų perregistruojant registre esančią transporto priemonę, jeigu nuotraukų nėra, jas privaloma įkelti. Registracija atliekama vadovaujantis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėmis.
Žemės sklypų savininkai arba naudotojai dėl jų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbų turi kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją ir pateikti:
- prašymą suremontuoti melioracijos statinių avarinį gedimą
- vietos schemą su tiksliai nurodyta avarinio gedimo vieta
Išsamesnę informaciją dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbų teikia Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Adelija Vėlavičienė, tel. +370 443 25 170, +370 655 96 438, el. p. [email protected]
Žemės savininkui priklausančių melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą organizuoja sklypo savininkas. Melioracijos statiniai naudojami ir prižiūrimi, kad dėl jų gedimų nebūtų padaroma žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtai.
Konsultacijas dėl melioracijos statinių priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos teikia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus atsakingi specialistai.
Visi melioracijos statiniai yra apskaitomi Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje. Skenuoti melioracijos projektų žemėlapiai viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) Lietuvos Respublikos teritorijos melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinyje.
Išsamesnę informaciją, kaip naudotis Lietuvos erdvinės informacijos portalu teikia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Adelija Vėlavičienė, tel. (0 443) 25170, +370 655 96438, el. p. [email protected].
Neturint galimybės naudotis Lietuvos erdvinės informacijos portalu, prašome atvykti į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalių ir žemėtvarkos skyrių, Laisvės g. 39 Mažeikiai, 210 kab.
Paraiškas gali teikti:
- Mažeikių rajono savivaldybėje veikiantys sporto klubai ir fizinio aktyvumo bei sporto srityje veikiančios asociacijos, viešosios įstaigos, kiti juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas ir juridinius asmenis, kurių dalyviams paskirstomas pelnas), vykdantys sporto veiklas ir projektus (2025 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-513 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. T1-10 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“)
- aukšto meistriškumo suaugusiųjų sporto komandų programų vykdytojai – Mažeikių rajone registruoti sporto klubai, turintys suaugusiųjų komandas (2025 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-512 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo (suaugusiųjų) sporto komandų programų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“)
- Mažeikių rajone registruoti individualūs sportininkai, kurie atskirus prašymus finansavimui gali teikti metų eigoje pagal nustatytą tvarką (2025 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-513 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. T1-10 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“)
Taip. Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams (pvz., fasado, stogo, langų, durų keitimui ar kitokiems išorės ar konstrukcijų pakeitimams) dažniausiai reikalingas Kultūros paveldo departamento pritarimas bei statybą leidžiantis dokumentas. Prieš pradedant darbus pasikonsultuokite su Savivaldybės administracijos specialistu, atsakingu už paveldosaugą tel. +370 637 06 566.
Tai sužinoti galite apsilankę Kultūros vertybių registro svetainėje bei paskambinę į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrių, telefonu +370 637 06 566.
Visa informacija pateikiama paspaudus šią nuorodą.
Informaciją galima rasti paspaudus šią nuorodą.
Tvarkos aprašą galite rasti paspaudus šią nuorodą.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydžiai:
- asmenims, kuriems nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 2,6 (569,40 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 219 Eur) dydžio
- asmenims, kuriems nustatytas antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 1,9 (416,10 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 219 Eur) dydžio
- asmenims, kuriems nustatytas trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 1,1 (240,90 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 219 Eur) dydžio
- asmenims, kuriems nustatytas ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 0,6 (131,40 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 219 Eur) dydžio
Jei Jums nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, prašymą šiai kompensacijai gauti galite pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje (Stoties g. 18, 104 kab.), seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą arba per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt
Tikslinės kompensacijos (buvusios slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijos) skiriamos ir mokamos asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Kas nustato šį poreikį? Šį poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.
Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. gavo slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, tai už socialinę priežiūrą ar dienos socialinę globą mokės tik nuo tikslinės kompensacijos.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę / ilgalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. gavo slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas ir pagal asmens turtą.
Asmens mokėjimo dydis už paslaugas apskaičiuojamas vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-63 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“
Socialines paslaugas (apgyvendinimą apsaugotame būste, pagalbą į namus, dienos socialinę globą, ilgalaikę socialinę globą ir kt.) galima gauti pateikus prašymą vienu iš kelių būdų:
- kreipiantis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybę
- elektroniniu būdu:
- per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt, jei ši paslauga ten prieinama
- elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu
- paštu arba per pasiuntinį: užpildytą ir pasirašytą SP-8 formą galima atsiųsti registruotu laišku Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrių, adresu Stoties g. 18, Mažeikiai arba į savo gyvenamosios vietos seniūniją.
Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes. Paramos gavėjas, pildydamas prašymą kortelei gauti, renkasi kurio vieno prekybos tinklo ar parduotuvės kortelę jis nori gauti.
Kas turi teisę gauti socialinę kortelę?
- asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio
- galimos išimtys, teirautis vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ar vietos seniūnijų darbuotojų
Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (prašymų (dokumentų) priėmimo tvarką nustato savivaldybė). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (prašymų (dokumentų) priėmimo tvarką nustato savivaldybė). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.
Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos
Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.
Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 256,3 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:
- įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui
- iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus
- buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą
- kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo
Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai / asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:
- pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio
- ketvirtą–šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio
- septintą–dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio
Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.
Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 256,3 Eur (nuo 2026-01-01 1 VRP – 233 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.
SVARBU. Skiriant būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas ir (ar) socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

