Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus dovana neįgaliesiems

Balandžio 25 d Mažeikių Cerebrinio paralyžiaus asociacijos nariai lankėmės Vilniuje. Už šią puikiai organizuotą kelionę esame dėkingi Seimo nariui Kęstučiui Bartkevičiui.

Pajautė neprigulimos Užupio Respublikos dvasią

 Visų pirma aplankėme neprigulimą Respubliką Vilniuje – Užupį. Išsamiai šio unikalaus sostinės rajono istoriją mums pasakojo gidė Daiva. Įspūdis toks, kad žodžiais neapsakysi. Pereini tiltą ir patenki į kitą pasaulį. Reikia ten pabūti, kad savo „oda“ ore pajustum tvyrojančią dvasią, savo akimis pamatytum tarsi „už borto“ paliktą meną: medžiuose kabantys šaukštai, rinkimų būdelė, griūvantys pianinai, akmuo „Nežinomam mokytojui“, skulptūros ir daug įdomybių, kurios natūraliai įsilieja į Užupio gatveles, kiemus. Tik pamatęs visumą gali suvokti kokios tai vertės pradas, kiek reikėjo atsidėjimo, susikaupimo, talento sukurti visa tai su meile, įkvėpimu, kūrybingai, nes TEN gyvena Laisvės menas.

Itin šiltas priėmimas Lietuvos Respublikos Seime

Atvykusius į Lietvuvos Respublikos Seimą, mus maloniai sutiko Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. Ekskursijos metu aplankėme Seimo posėdžių bei istorinę Kovo 11-osios Akto sales, pabuvojome spaudos konferencijų, Algirdo Mykolo Brazausko, Konstitucijos salėse. Sužinojome apie posėdžių laiką, Seimo narių dienotvarkę, apie valdančiuosius ir opoziciją ir dar daug struktūrinių dalykų. Turėjome galimybę pasėdėti Seimo vadovų ir narių kėdėse, pasižvalgyti iš tribūnos.  Seimo narys Kęstutis Bartkevičius taip pat papasakojo apie savo, kaip Seimo nario, darbą. Mums susidarė ispūdis, kad Seimo nario darbotvarkė labai įtempta. Žmonėms kilo įvairių klausimų, todėl Seimo narys Kęstutis Bartkevičius pakvietė į savo būstinę Mažeikiuose aptarti ir kartu spręsti kylančias neįgaliųjų problemas.

Kai norisi eiti, o ne šliaužti

Po Seimo mūsų laukė Signatarų rūmai.  Čia klausėmės gido pasakojimo apie signatarų J. Basanavičiaus, J. Vileišio, kitų įžymių tų laikų politikų gyvenimą, to meto istorinius įvykius. Pagaliau pamatėme ir apžiūrėjome visiems mums brangų dokumentą – prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastą 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atkūrimo. Signatarų namuose dvelkė senove, tačiau jautėsi šiluma ir pagarba ten esančiai istorijai.

Per šią ekskursiją aplankėme ir pamatėme tikrai daug. Pavargome eiti, nuoširdžiai norėjosi pasėdėti, pailsėti. Gaila, kad neįveikėme Altanos kalno. Palikome tai ateičiai. Tačiau niekas negalės atimti tos dvasios, kuri paliko mūsų širdyse.  Žmogus yra išskirtinis kūrinys, nes tik jis gali rinktis savo gyvenimo būdą, kuris neretai daro įtaką gyvenimo kokybei. Mes esame iš tų, kurie nori gyventi džiaugsmingiau ir sąmoningiau, norisi eiti, ne šliaužti savo gyvenimo keliu. Kitaip tariant, jaustis reikalingiems. Ir mums tai pavyksta. Kol kas, nes tai suteikia viltį…

 

Zofija Valatkienė

Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos