Po švenčių – kalnai žvakių, plastiko ir stiklo atliekų

Per Heloviną ir Visų Šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi?

 Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

 „Jau matome, kad bus labai dideli kaštai sutvarkyti tiek daug atliekų – jų šiųmetinį spalį kapinėse yra kur kas daugiau nei įprastai. Jei kasmet spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje išvežamas kiekis patrigubėja, tai šį mėnesį atliekų turėtų būti net keturis kartus daugiau“, – sako D. Jakutonis.

 Paprastai per mėnesį iš šios įmonės Vilniuje valdomų kapinių išvežama apie 200 tonų atliekų. 

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė atkreipia dėmesį ir į pastaruoju metu itin populiarėjančias dekoratyvines LED žvakes. Tokias žvakes gyventojai naudoja buityje ar švenčių metu, o kai kurie atsineša ir į kapines. 

Maža to, kapinėse taip pat atsiduria tonos ne tik plastikinių ir stiklo žvakių, bet ir plastikinių gėlių, kurios patekusios į aplinką dūla šimtus metų. O per Helovino šventę, vykstančią Visų Šventųjų dienos išvakarėse, atliekų srautą papildo milijonai šventinių kostiumų ir įvairių elektrinių girliandų bei kitų dekoracijų, šviežių ir plastikinių moliūgų. 

Helovinui skirtoje aprangoje yra daug plastiko, kurį sunku perdirbti. Dėl to geriausia vengti plastiko, šventinius kostiumus naudoti pakartotinai ar įsigyti labdaros parduotuvėse. 

Kaip elgiasi ir ką keisti 

„Užtektų prie kapo atnešti po vieną žvakutę, o ne pirkti jas dėžėmis. Dėl tokių varžybų kapinių žvakės atsiranda ne tik joms skirtuose stiklo ir plastiko konteineriuose, bet ir tarp žaliųjų atliekų“, – teigia D. Jakutonis. 

Lapkričio 2-osios draugijos pirmininkas Valdas Kaminskas sako, kad nors žmonių požiūris po truputį keičiasi, tačiau esminiai pokyčiai vis tik būtini.

„Pirmiausia reikėtų rinktis daugkartinę žvakidę su keičiama šerdimi – tai leistų gerokai sumažinti atliekų srautą. Kadangi atliekų vis tiek bus, būtina ir Lietuvoje organizuoti jų perdirbimą. Pavyzdžiui, Slovėnijoje per metus perdirbama apie 1 tūkst. tonų kapinių žvakių, kai Lietuvoje – nė vienos. Be to, savivaldybės galėtų įpareigoti gyventojus griežčiau palaikyti tvarką ir švarą savo prižiūrimose kapavietėse bei jose nekaupti išdegusių žvakių ir plastiko gėlių. Galbūt reikėtų pagalvoti ir apie ekologinį mokestį už kapinių atliekų tvarkymą. Mokestis paskatintų gyventojus atsakingiau vartoti ir rūšiuoti“, – kalba V. Kaminskas. 

Lietuvos gyventojai visą informaciją apie smulkios elektronikos, baterijų ir akumuliatorių bei kitų atliekų pridavimą gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos