Kiek žaliavų iššvaistoma neperdirbant automobilio atliekų?

Kai didžioji dalis plastiko neperdirbama ir vis daugiau šalių vyriausybių bei gyventojų stengiasi pažaboti plastiko vartojimą, automobilių gamintojas „Ford“ perdirbtus plastikinius butelius naudoja transporto priemonių dalių gamybai. Automobilių gamintojo, ieškančio kuo patvaresnių ir našesnių medžiagų transporto priemonių dalių gamybai, teigimu, toks perdirbto plastiko naudojimas padeda sumažinti plastiko, patenkančio į aplinką, pavyzdžiui, į jūras ir vandenynus, kiekį.

Automobilių gamintojas „Ford“ kasmet perdirba 1,2 mlrd. plastikinių butelių transporto priemonių dalims – tai vidutiniškai apie 250 perdirbtų butelių vienai transporto priemonei. Perdirbtų butelių plastikas naudojamas visų automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei atsarginių ratų įdėklų F serijos sunkvežimiuose gamybai.

Dėl mažo svorio perdirbtas plastikas idealiai tinka apatinių kėbulo ir variklio skydų, priekinių bei galinių ratų arkinių skydų (purvasargių) gamybai – tai leidžia pagerinti transporto priemonės aerodinamiką ar net sukurti žymiai tylesnę aplinką automobilio vairavimo metu, rašo plasticfree-world.com.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidaro vertės rinkoje neturinčios alyvos, plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių ar kilimėlių atliekos. Tai – viena iš priežasčių, kodėl naudotu automobilių tepalu šildomos patalpos, o transporto priemonių padangos ar plastiko atliekos, senos sėdynės atsiduria pakelėse, pamiškėse ir pan. Pareiga pasirūpinti bešeimininkėmis atliekomis tenka savivaldybėms, todėl už šių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai.

Kitos transporto priemonės atliekos, kaip oro ir kuro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, kėbulai, sparnai turi teigiamą rinkos vertę, todėl jos itin retai tampa bešeimininkėmis atliekomis.

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) 2018 metais atlikto transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimo duomenimis, 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst. (18 proc.) buvo išardyta teisėtai. Senų nenaudojamų automobilių ardymą gali vykdyti tik reikalingus leidimus ir licencijas šiai veiklai turintys asmenys.

Anot instituto, šešėlyje veikiantys ardytojai per metus galėjo gauti apie 23 mln. eurų pajamų už priduotas teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas ir pakartotiniam naudojimui parduotas tinkamas dalis. Taip pat galėjo būti neapskaityta apie 10 mln. eurų gautinų lėšų dėl neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, susidariusių apdorojant senus automobilius, pridavimo.

Su sunkumais tinkamai ardant transporto priemones susiduria ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikiantis institutas „Prognos“ prognozuoja, kad jei ir toliau (iki 2030 metų) tinkamai nebus sutvarkomos visos senos transporto priemonės (nebus perdirbamos jų gamybai panaudotos žaliavos) kasmet patiriama ekonominė žala sieks apie 2,4 mlrd. eurų.

Autoservisus kaip rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo bei informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą skatina visus metus Gamintojų ir importuotojų asociacijos vykdomi aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.

Gamintojų ir importuotojų asociacija

VŠĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos