Iš gyventojų kišenės – iki 10 mln. eurų už automobilių beverčių atliekų sutvarkymą

Po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių automobilių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) yra tinkamai nesutvarkomos, patenka į pamiškes ir kitas atokesnes vietas, teršia aplinką. Už po automobilių ardymo bešeimininkių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai ir tai jiems kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.

Kasmet beveik 9 proc. (apie 130 tūkst.) Lietuvoje naudojamų kelių transporto priemonių tampa nebetinkamomis toliau naudoti ir priskiriamos pavojingoms atliekoms, kurias būtina tinkamai sutvarkyti (perdirbti). Net apie 80 proc. visų susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) išardo nelegalūs ardytojai, kurie šalina bevertes atliekas į aplinką ar komunalinių atliekų srautą, už kurį turi sumokėti gyventojai.

Pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigas bei užduotis numato Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų (M1 ir N1 klasės) ardymo metu susidarančių atliekų per metus turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad būtų įsteigtos būtinos visų ENTP ir jų naudotų dalių, atsiradusių remonto metu, surinkimo sistemos. 

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, LR atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos ENTP priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą, t. y. 10 vietų visoje šalyje, ir organizuoti tokiose vietose priimtų ENTP perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Dėl teisinio reglamentavimo spragų nuo 2020 metų situacija ENTP tvarkymo organizavimo rinkoje iš esmės pasikeitė, nes ENTP sektoriaus finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5 kartus, iki 1 euro už vieną vidaus rinkai patiektą transporto priemonę. Automobilių parkas Lietuvoje yra labais senas (vidutinis transporto priemonės amžius viršija 14 metų), į tvarkymą dažnai patenka automobiliai „lavonai“, todėl toks sumenkęs finansavimas net nepadengs tvarkytojams tokių automobilių sutvarkymo sąnaudų. 

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) dar 2018 metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamai nesutvarkomos ir patenka į pamiškes bei kitas atokesnes vietas, teršia aplinką. 

Pasak V. Jankoit, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą moka savivaldybės, renkančios iš gyventojų mokestį už atliekų sutvarkymą. Sumažėjus finansavimui, nesutvarkytų beverčių automobilių atliekų tik daugės, taigi, už jų sutvarkymą mokės visi gyventojai. AAI tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams po automobilių ardymo susidarančių beverčių atliekų sutvarkymas nepagrįstai kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.

V. Jankoit teigimu, siekiant užkirsti nelegalų transporto priemonių ardymą ir įpareigoti gamintojus ir importuotojus vykdyti pareigas, būtina keisti Atliekų tvarkymo įstatymą. Jis turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtų įsteigta bent jau po vieną ENTP priėmimo vietą (tai reiškia, kad turėtų būti mažiausiai 60 vietų visoje Lietuvoje), o transporto priemonių gamintojai ir importuotojai finansuotų visų teisėtai surinktų ir apdorotų ENTP sutvarkymą. 

Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA)

VŠĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO)

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos