Aplinkos bei patalpų oro kokybės prastėjimas šildymo sezono metu

Atvėsus orams, krintant oro temperatūrai gyventojai ima aktyviau šildyti savo būstus, dėl to padidėja teršalų kiekis aplinkos ir patalpų ore. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ nustato didžiausią leidžiamą cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore (toliau – HN 35:2007). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ nustato ribines aplinkos oro užterštumo vertes.

Teršalai ir jų keliama grėsmė.

Biokuras yra vienas iš labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančios energijos šaltinių. Deginant biokurą į aplinką išsiskiria azoto, anglies ir sieros oksidai, lakūs organiniai junginiai ir aerozolio dalelės.

KD10 – kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. KD2,5 – mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jo koncentracijos ore. Esant didelei koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Anglies monoksidas yra nuodingos bespalvės, bekvapės dujos (smalkės). Šie teršalai susidaro nevisiškai sudegus organiniams junginiams. Pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė, šildymas. Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi.  

Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 yra leidžiamos šios didžiausios teršalų paros koncentracijos patalpose: kietųjų dalelių (KD10) – 0,05 mg/m3; kietųjų dalelių (KD2,5) – 0,04 mg/m3; azoto dioksido – 0,040 mg/m3; sieros dioksido – 0,05 mg/m3; anglies monoksido – 3 mg/m3.

Aplinkos orui nustatytos šios ribinės užterštumo vertės: kietųjų dalelių (KD10) – 50 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus; azoto dioksido – 200 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus; sieros dioksido – 125 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus; anglies monoksido – 10 mg/m3.

Kur sužinoti teršalų kiekį Mažeikių miesto aplinkos ore?

Oro kokybės duomenis galima pasitikrinti aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://oras.gamta.lt/cms/index paspaudus nuorodą „Oro kokybė šiandien“ ir pasirinkus Mažeikių miestą žemėlapyje. Akredituotos arba atestuotos laboratorijos gali atlikti gyvenamosios aplinkos oro taršos cheminėmis medžiagomis tyrimus.

Kaip elgtis esant padidėjusiai oro taršai?

Nuolat stebint aplinkos taršos rodiklius galima greičiau sureaguoti į pasikeitimus ir apsaugoti save. Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažiau laiko praleisti lauke, riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, dėvėti tinkamą apsauginę kaukę, drėkinti orą patalpų viduje. Jei oro užterštumas lauke yra didelis, reikėtų uždaryti langus ir užsandarinti plyšius, kad kenksmingos sveikatai kietosios dalelės nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Pasijutus blogai kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip sumažinti išmetimus?

Gyventojams rekomenduojama rinktis mažiau kenksmingas šildymo sistemas, (geoterminį ar elektrinį šildymą), kurias naudojant teršalai susidaro toje vietoje, kur gaminama elektra, reikalinga įrenginiams eksploatuoti, t. y. katilinėse už miesto ribų, bet ne pačiame mieste. Jei yra galimybė, jungtis prie centralizuotų šildymo sistemų. Rinktis naujus ir kokybiškus kieto kuro katilus, kadangi techniškai pasenę šildymo katilai gali sukelti taršą dėl prastai organizuoto degimo proceso. Kurui rinktis tinkamas kietojo kuro rūšis: natūralią medieną (malkas, pjuvenų briketus, granules), anglis ir durpes. Deginti įvairias atliekas buitiniuose katiluose draudžiama įstatymų.

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento Mažeikių skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti Mažeikių skyriaus vedėjo funkcijas Radvilė Nagrockaitė-Lelešienė

 

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos