Šiais metais bus parengtas Sedos magazino tvarkybos darbų projektas

2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-584 „Dėl paveldotvarkos 2020 metų programos patvirtinimo“ skirtas dalinis finansavimas Sedos magazino (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15985) tyrimų ir tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų projektui parengti.

Magazinas pagal panaudos sutartį yra perduotas Mažeikių rajono savivaldybės Sedos kultūros centrui, kuris praėjusiais metais pateikė paraišką finansavimui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD). Projektui parengti reikia 40,3 tūkst. Eur. 25,3 tūkst. Eur skyrė KPD, 15 tūkst. Eur prisidės Mažeikių rajono savivaldybė.

Sedos kultūros centras prižiūri pastatą ir jo aplinką, o sutvarkius jį planuoja pritaikyti kultūrinėms reikmėms – čia įsikurs amatų centras, parodų salė, vyks repeticijos, renginiai, bus toliau puoselėjamos šiame krašte ypač mėgiamos etninės kultūros tradicijos.

Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, Varduvos upės dešiniajame krante, netoli Šv. Jono Nepomuko bažnyčios. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės-pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje. Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas – dviejų aukštų. Stogas – pusvalminis. Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje. Po karo pastatas buvo naudojamas kaip rajono kooperatyvų sąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. čia buvo paminklų dirbtuvės (www.mke.lt).

Magazinas – atsarginis javų sandėlis, pastatas su grūdų ir sėklų atsargomis bado ir nederliaus atveju. Magazinai buvo steigiami valstybės valdžios liepimu arba dvarininkų iniciatyva. Atidavę tam tikrą dalį derliaus į magazinus, prireikus žemdirbiai galėjo skolintis iš jų maistui arba sėklai. Magazinai buvo žinomi dar senovės Graikijoje ir senovės Romoje. Nuo XVI a. buvo steigiami Italijos valstybėse, vėliau – Prancūzijoje, Prūsijoje ir kitur, nuo 1722 m. – Rusijoje. 1761 ir 1762 m. Rusijos imperijos įstatymai magazinus steigti įpareigojo dvarininkus, vienuolynus ir valstybinių dvarų valdytojus. XIX a. įdiegus valstybės paskolas magazinai Vakarų Europoje išnyko, Rusijoje buvo dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais.

LDK XVIII a. viduryje magazinus pradėjo steigti privatūs dvarai. Po 1795 m. Rusijos imperijos aneksijos juos pradėta steigti valstybės valdžios liepimu ir dvarininkų iniciatyva. Magazinus prižiūrėjo dvarų ekonomai ir magazinų inspektoriai, atsargas tikrino valdžios siunčiami revizoriai. Grūdus dažnai pasisavindavo dvarininkai, magazinų prižiūrėtojai, pražygiuojanti kariuomenė, dėl to magazinai negelbėjo valstiečių per didžiuosius badmečius. 1861 m. Kauno gubernijoje buvo daugiau kaip 1170 magazinų. Po 1861 m. valstiečių reformos jų pradėjo mažėti, dauguma perėjo į valsčių pareigūnų žinią. Per Vokietijos okupaciją (1915–1918) magazinai nustoti naudoti pagal paskirtį (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

 Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija

 

 

 

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos