Atmintis gyva

Birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena, svarbi kiekvienam lietuviui. Turbūt nėra nė vienos šeimos ar giminės, kurios nebūtų palietęs šis nuosprendis mūsų tautai. Mažeikių rajone taip pat minėta šioji data.
Šią dieną į Savivaldybės pastato kiemelį rinkosi Savivaldybės vadovai, administracijos specialistai pagerbti išėjusių, negrįžusių, dingusių be žinios sovietinės represijos aukų. Lietuva prisimena 1941 metų birželį, kai pirmieji tremtinių ešelonai pajudėjo į Sovietų Sąjungos gilumą. Tai laikmetis, paženklintas baimės, nežinios, fizinio ir dvasinio skausmo. Per visą tremties laikotarpį iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 131 tūkstantis gyventojų, dar apie 156 tūkstančiai lietuvių buvo įkalinta. Stabtelėjome minutei, prisimindami tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, tyla pagerbėme negrįžusiųjų atminimą – 11 val. 59 min. viso pasaulio lietuviai dalyvavo Visuotinės tylos minutės akcijoje. 13 val. prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios – prasmingos akcijos tęsinys. Šią dieną 105 000 tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai bus ištariami net 10-yje Lietuvos miestų, taip pat pirmą kartą Mažeikiuose. Skaitymus pradėjo Savivaldybės meras Antanas Tenys, paskui jau driekėsi gyva norinčiųjų dalyvauti akcijoje eilė...
Reivyčių seniūnijoje Irutės Stončiūtės- Šarkelienės iniciatyva buvo atstatytos buvę išniekintos Urvikių kaimo trečiosios kapinaitės. Fundatorius – Jonas Stončius (dabar jau miręs), kuris savo asmeninėje žemėje paskyrė vietą kareivių, partizanų, karo ir maro aukų palaidojimui. Kapinaitės buvo pašventintos, išklausyti palaidotųjų giminaičių pasakojimai, vaikystės prisiminimai. Didžiulę pagalbą atstatant šias kapinaites suteikė Urvikių kultūros centro direktorė Vita Černookienė, dėkota Giedrei ir Donatui Šarkelėms, Viktorui Černookui, Urvikių kultūros centro darbuotojams, saviveiklininkams, Reivyčių seniūnijai ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šio kilnaus darbo.
Gedulo ir vilties dieną Šerkšnėnų seniūnija iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą su gedulo juosta. Seniūnijos darbuotojai tylos minute pagerbė tremtinių ir politinių kalinių atminimą, prisiminė artimųjų  – tėvų, senelių ir kitų giminaičių istorijas, kurie buvo ištremti į Sibiro platybes.
Ypatingą dėmesį šiai dienai skyrė Plinkšių globos namų globotiniai ir darbuotojai. Pagerbdami negrįžusiųjų atminimą, senoliai ne tik dalinosi prisiminimais, savo ir artimųjų išgyvenimais, bet ir žiūrėjo filmus, skaitė eilėraščius.
Saugokime šią istorijos pamoką...

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: