Gerbiami Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariai, brangūs šventės dalyviai,

Vasario 16–oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Prieš devyniasdešimt ketverius metus Lietuva visam pasauliui paskelbė, kad sieks laisvės ir gerbs kitų tautų laisvą apsisprendimą. Kurs demokratišką, tolerantišką ir pažangią visuomenę.

Šį drąsų ir ryžtingą žingsnį Lietuva žengė po šimtametės okupacijos. Pasaulyje mažai kas tikėjo, kad mūsų šaliai įmanoma pakilti. Tačiau tauta  – tikėjo. Atkakliai, užsispyrusi saugojo gyvybiškai svarbų laisvės siekį.

Lietuvos laisvės dokumentą vasario 16–ąją pasirašė dvidešimt iškilių signatarų. Tarp jų mūsų kraštietis prof. Mykolas Biržiška, kilęs iš Viekšnių.

Tauta jais pasitikėjo, nes jų žodžiai nesiskyrė nuo darbų. Jų gyvenimai buvo skirti tautos laisvei pasiekti.

Prieš metus, vasario 16–ąją, miręs Tautos poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Gyventi laisvėje nėra lengva, nes tada pats esi už viską atsakingas“.

Iš tikrųjų per tuos devyniasdešimt ketverius metus Lietuva patyrė daug išmėginimų: 50 metų trukusi sovietinė okupacija, karas, tremtys... Tauta patyrė labai sudėtingų išbandymų.

Tačiau visada Laisvės siekis buvo atrama mūsų tautai. Žinoma, šiuo metu esame gana nelengvame ekonominiame laikotarpyje. Didelis nedarbas, ypač jaunimo tarpe, emigracija kelia pesimistines nuotaikas. Tačiau taip jaučiamės tik vertindami šių dienų aktualijas. Pripažinkime, šiek tiek perdėtai vertindami. Pažvelgę plačiau, lygindami atskirus laikotarpius, pamatytume, kad ir Lietuva, ir Mažeikių kraštas labai keičiasi į gerąją pusę.

Įsivaizduokime, kad 1918-1940 metais buvo statomi mūsų valstybės pamatai, o 1990-2011 m. – sienos ir stogas. Pamąstykime, kiek Valstybės kūrėjams teko įdėti pastangų, jėgų, kad pakloti tokius pamatus, kurių nepajėgė išjudinti labai skaudūs mūsų tautai istorijos smūgiai. Šiandien mūsų valstybės pastato gal ir negalima pavadinti architektūriniu šedevru, gal ir apdailos vis dar kai kur trūksta, gal kai kur ir skersvėjai pučia, tačiau iš esmės tas pastatas labai neblogai atrodo.

Svarbiausia šiandien esame laisvi, pradėję skaičiuoti trečią atkurtos valstybės dešimtmetį. Rinkimuose balsuoja jau laisvėje gimusi karta. Mūsų valstybe niekas pasaulyje neabejoja.

Ir Lietuvoje, ir Mažeikių rajone pakanka žmonių, darbščių rankų ir degančių širdžių, kad įveiktume sunkumus. Aš tai žinau, nes tokių žmonių sutinku kasdien.

Mažeikių rajonas labai keičiasi, gražėja. Mūsų krašte gyvena darbštūs, kūrybiški, ryžtingi, jautrūs žmonės, vertinantys tikrąjį žmogiškumą ir pilietiškumą.

Valstybės atkūrimo diena – nuostabi proga pasakyti tūkstančius „ačiū“. Tą trumpą žodį, kuriam pasakyti taip dažnai pritrūksta laiko. Nuoširdų Ačiū tariu visiems Mažeikių krašto žmonėms už tai, kad kartu dirbame, kuriame, svajojame, o kartais ir net kovojome. Už tai, kad tiesiog gyvename mūsų rajone, mūsų Lietuvoje. Ačiū už ateities planus. Tebūnie jie drąsūs ir dideli.

Labai džiaugiuosi šiandien galėsiąs, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos vardu, įteikti vienuolika nominacijų žmonėms, kolektyvams, įmonėms, 2011 metais daug jėgų, darbo, ryžto, kūrybos įdėjusiems tam, kad garsinti mūsų kraštą Lietuvoje ir pasaulyje, atskleisti mūsų žemės, kultūros savitumą, puoselėjantiems tradicijas ir bendruomeniškumą. Šiuos nominantus pasiūlėte Jūs, brangūs mažeikiškiai.
Viliuosi, kad toks nusipelniusių mūsų kraštui žmonių pagerbimas taps tradicinis Vasario 16-osios šventės akcentas.

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju visiems už darbą, meilę ir rūpestį mūsų rajono bei šalies gerove. Sveikinu visus su Valstybės atkūrimo, laisvės ir vienybės diena. Linkiu sveikatos, sėkmės Jūsų darbuose ir asmeniniame gyvenime, santarvės, gardžios duonos ir šilumos Jūsų namams.


Meras A. Tenys


Šventėje

Ryšių su visuomene skyrius