|
|
|
| Ką turime žinoti |
APIE ŽODŽIUS AR GERAS TOKS IŠSIREIŠKIMAS? Dažniausiai taip kreipiasi mažeikiškiai, paskambinę kalbos konsultacijų telefonu. Ir veiksmažodis išsireikšti, ir daiktavardis išsireiškimas yra vertalai iš rusų kalbos, o lietuviškai reikėtų sakyti: posakis, pasakymas, formulavimas, formuluotė, žodis, frazė, pvz.: Ar geras toks pasakymas? Ar taisyklingas šis žodis? Ar tinka tokia frazė? Ar galima vartoti šią formuluotę?
KUO KEISTI KARTRIDŽĄ SU TONERIU
Kartridžas ir toneris yra nevartotinos naujosios svetimybės. Vietoj jų vartotini lietuviški atitikmenys: kartridžas (= kasetė, rašalinė); toneris (= dažomieji milteliai). Taigi lazeriniam spausdintuvui ir kopijavimo aparatui perkame kasetę (arba rašalinę) su dažomaisiais milteliais (ne kartridžą su toneriu).
LEISTI ATOSTOGŲ AR SUTEIKTI ATOSTOGAS?
Ir prašymuose, ir įsakymuose dėl darbuotojų atostogų derėtų vartoti frazę leisti atostogų, nes turima omeny konkrečios atostogos tam tikru laiku. Pasakymas suteikti atostogas vartojamas apibendrintai kalbant apie atostogas kaip apie privalomą dalyką, dažniausiai teisės aktuose, pvz.: Darbuotojams suteikiamos minimalios 28 dienų atostogos.
MONITORINGAS
Sparčiai plinta žodis monitoringas. Tai iš lotynų kalbos kilęs tarptautinis žodis. Monitoringas – duomenų apie kokį nors reiškinį ar procesą (paprastai keliantį problemų ar net pavojų) rinkimas, analizavimas ir rekomendacijų rengimas, paremtas stebėjimu. Kalbininkai siūlo vartoti lietuvišką terminą – stebėsena. Taigi taršos monitoringas galėtų būti taršos stebėsena, ekologinis monitoringas – ekologinė stebėsena.
MULTIMEDIJA
Adaptuota angliško žodžio multimedia forma yra multimedija (su baigmeniu -ija). Taigi ne multimedia, o multimedija. Šio žodžio lietuviškas atitikmuo yra daugialypė terpė. Pirmoji reikšmė – „audivizualinės informacijos ir mokymo priemonės – grafikos, animacijos, fotografuotų ir filmuotų vaizdų derinys, rodomas vienu metu; kartu skamba ir garsas (šneka, muzika)“. Antroji reikšmė – „komp. kelių rūšių duomenų (tekstų, paveikslų, garsų ir kt.) integruotas junginys“ (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 499). Teiktinesnis lietuviškasis atitikmuo daugialypė terpė , bet ir multimedija – ne klaida.
NEMOKAMOS ATOSTOGOS
Žodis apmokamas nevartojamas reikšme „už pinigus gaunamas, toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-, pvz.: mokamos, nemokamos atostogos; mokama, nemokama aikštelė; mokamas, nemokamas kelialapis; mokami, nemokami kursai; mokamas, nemokamas tualetas.
PARKINGAS, PARKUOTI, PARKAVIMAS – NEVARTOTINI!
Parkingas – nevartotina svetimybė, atėjusi iš anglų kalbos ir laikoma didžiąja kalbos klaida. Lietuviškas šio žodžio atitikmuo – automobilių aikštelė. Kai sakoma, kad nėra kur automobilių parkuoti, galvoje turima tai, kad nėra kur jų pastatyti. Lietuvišką atitikmenį turi ir parkavimas – tai automobilių statymas. Kai kuriais atvejais parkavimas gali būti keičiamas ir žodžiu stovėjimas. Pavyzdžiui, ne automobilių parkavimo aikštelė, bet automobilių stovėjimo aikštelė.
PILOTINIS PROJEKTAS
Tai netikslus vertinys iš anglų kalbos. Su lakūnais čia nėra nieko bendra. Pilotinis projektas – tam tikras veiklos planas. Jeigu jis pavyksta, sėkmingai dirbama toliau, todėl jį reikėtų vadinti bandomuoju, o ne pilotiniu projektu.
KO NEGALIMA PRAEITI Negalima sakyti:
Naujokai praėjo medicininę komisiją.
Reikėjo praeiti techninę apžiūrą.
Jis konkurso nepraėjo.
Praėjusios ekspertų įvertinimą, programos gaus lėšų.
Programą jau praėjome.
Veiksmažodis praeiti ir jo formos šiuose sakiniuose taisomi taip:
Naujokus patikrino komisija.
Reikėjo pereiti techninę apžiūrą arba dalyvauti techninėje apžiūroje.
Jis neįveikė konkurso, nelaimėjo konkurso arba konkurse; suklupo konkurse.
Ekspertų (teigiamai) įvertintos programos gaus lėšų.
Programą jau išėjome, baigėme.
TINKLALAPIS Kompiuterijos terminas yra tinklalapis, ne tinklapis (angl. Web page). Šį variantą nustatė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
APIE ŽODŽIŲ DARYBĄ APIE LINKSNIŲ IR PRIELINKSNIŲ VARTOJIMĄ
APIE ATOSTOGAS Galima drąsiai sakyti ir išėjo atostogų, ir išėjo atostogauti, ir išėjo į atostogas. Tačiau žodžių junginys su naudininku išėjo atostogoms netaisyklingas. Nevartotinas ir pasakymas yra atostogose. Jį galima keisti žodžiais atostogauja arba yra išėjęs (-usi) atostogų.
APIE FORMŲ VARTOJIMĄ
2007-IEJI METAI
Dažnai nurodydami trečiojo tūkstantmečio metus sakome: Du tūkstantis pirmaisiais metais priimtas įstatymas. 2007-ieji yra kelintinis samplaikinis skaitvardis, tad Sulaukėme du tūkstančiai (ne du tūkstantis) septintųjų metų!
ĮVAIRIOS KLAIDOS
APIE RINKIMUS
Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku, pvz.: rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda), rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė), rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija), rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija), rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova), rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida), rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa).
Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau prabalsavome (taisoma Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).
Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:
atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);
išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);
per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);
pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).
APIE RAŠYBĄ IR SKYRYBĄ
EURO-
Žodžio euro lietuvių kalboje nėra. Europos Sąjungos pinigų vieneto reikšme vartojamas tik kaitomas žodis euras, pvz.: euro kursas, atsiskaitoma eurais. Lietuvos banko specialistų nuomone, šį gana trumpą žodį netikslinga trumpinti. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.
Euro- yra tik pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti jų sąsają su Europa ar Europos Sąjunga, pvz.: Europarlamentas, Eurolyga, Eurovizija, eurovaliuta, euroskeptikas, europatriotizmas, euroviza, europrojektas, euroatlantinis. Įsidėmėtina, kad euro- su antruoju dėmeniu rašomas tik kartu. Tokie daiktavardžiai gali būti rašomi didžiąja raide. Tačiau ir iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad ne visada aišku, ką reiškia dėmuo euro-: Europą, Europos Sąjungą ar europinį, todėl dažnai geriau vartoti visą, nesutrumpintą žodžių dėmenį.
Nevartotini žodžiai, kuriuose dėmuo euro- dedamas prie lietuviško žodžio arba kuriuose atitinka būdvardį europinis, pvz.: euromąstymas (= europinis mąstymas), europarduotuvė (= europinė parduotuvė), eurovaikai (= europietiškai gyvenantys vaikai).
LAPKRIČIO ŠVENČIŲ PAVADINIMAI Lapkričio 1 dieną minimos šventės oficialus pavadinimas – Visų Šventųjų diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse; Žin., 2002, Nr. 64-2569). Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena.
Lapkričio 2 dieną senovės lietuvių papročiu minimos Vėlinės (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“).
SĄSKAITA FAKTŪRA
Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu sąskaita-faktūra. Reikėtų rašyti be brūkšnelio, t. y. sąskaita faktūra, nes faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis.
ŠIAURĖS LIETUVA
Pasaulio šalių pavadinimai – rytai, vakarai, pietūs, šiaurė– paprastai rašomi mažąja raide: rytų vėjas, važiuojame iš vakarų į rytus, Lietuvos rytuose, šiaurės rytuose. Kai neturima galvoje regiono pavadinimo, rašoma ir šiaurės Lietuvoje, šiaurės rytų Lietuvoje. Tačiau kai pasaulio šalių pavadinimai įeina į regionų pavadinimus, jie rašomi didžiąja raide: Vakarų valstybės, Artimieji Rytai, Pietų Amerika. Todėl ir pavadinime Šiaurės Lietuva žodis Šiaurės rašomas didžiąja raide.
DIDŽIOSIOS RAIDĖS INSTITUCIJŲ IR PADALINIŲ PAVADINIMUOSE
1. Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinių žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide.
2. Sudėtiniame pavadinime esantis padalinio pavadinimas pradedamas rašyti didžiąja raide.
3. Pavadinimas, sutrumpintas iki rūšį reiškiančio žodžio, paprastai rašomas mažąja raide: universitetas, poliklinika, mokykla, autobusų stotis, biblioteka, teatras, rūmai, centras ir pan.
4. Kai minimos konkretaus miesto ar rajono savivaldos institucijos ar jų valdymo vienetai, iki vieno žodžio sutrumpinti pavadinimai rašytini didžiąja raide: Savivaldybė, Taryba, Administracija, Kolegija.
5. Kai tekste pavadinimai minimi daug kartų, siekiant išvengti pavadinimo kartojimosi, skliaustuose galima nurodyti toliau vartojamą sutrumpintą pavadinimą.
6.Sutrumpintų pavadinimų, prasidedančių žodžiais miestas, rajonas ir pan. nomenklatūriniais žodžiais, netikslinga vartoti. Trumpinant pavadinimus reikėtų nepamiršti tikslumo, aiškumo, logikos principų, todėl pavadinimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius būtų galima trumpinti Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius arba Kultūros skyrius.
DIDŽIOSIOS RAIDĖS ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVADINIMUOSE
Lietuvos Respublikos finansų ministerija – Finansų ministerija
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – Lietuvių jaunimo sąjunga – Jaunimo sąjunga
Tarptautinė filosofų draugijų federacija –- Filosofų draugijų federacija
7. Simboliniai įmonių ir įstaigų pavadinimai, padaryti iš perkeltinės reikšmės žodžių, rašomi su kabutėmis (kabutes gali atstoti kitas šriftas) ir pradedami didžiąja raide.
8. Jei įstaiga ar įmonė turi simbolinį pavadinimą, didžiąja raide rašomas tik šis pavadinimas. Prieš simbolinį pavadinimą esantys rūšinės reikšmės pavadinimai rašomi mažąja raide, išskyrus sakinio pradžią. Linksniuojant tokius pavadinimus, nelinksniuojamas tik simbolinis vardas.
9. Mažąja raide rašomi išskirtinės reikšmės neturintys įstaigų ir įmonių pavadinimai.
Miesto centre pastatytas naujas prekybos centras.
Mieste yra alaus darykla.
Lėktuvas nusileido oro uoste.
DIDŽIOSIOS RAIDĖS AUKŠČIAUSIŲJŲ VALSTYBINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ, TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ IR PAN. PAVADINIMUOSE
Visomis didžiosiomis raidėmis rašomi aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, aukščiausiųjų tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų pavadinimai. Dokumentuose žodžius Lietuvos Respublika rekomenduojama netrumpinti.
Lietuvos Respublika (vienas žodis Respublika nevartojamas)
Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas – Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – Konstitucinis Teismas
Jungtinės Tautos
Generalinė Asamblėja
Saugumo Taryba
Ekonominė ir Socialinė Taryba
Tarptautinis Teismas
Europos Sąjunga
Europos Sąjungos Taryba
Europos Parlamentas
Europos Ministrų Taryba
Europos Komisija
Europos Taryba
Šiaurės Taryba
Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis gali būti rašomi reikšmingiausių organizacijų, visuomeninių judėjimų, istorinių įvykių ir kitų panašių pavadinimų visi žodžiai.
Lietuvos Sąjūdis
Lietuvos Valstybės Taryba
Baltijos Asamblėja
Baltijos Taryba
Didysis Vilniaus Seimas
DIDŽIOSIOS RAIDĖS PAREIGŲ PAVADINIMUOSE
Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Kai pareigų pavadinimas prasideda tikriniu daiktavardžiu ar įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimu, pirmasis pareigų pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras – socialinės apsaugos ir darbo ministras – ministras
Mažeikių rajono savivaldybės meras – Savivaldybės meras – meras
Aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis.
Lietuvos Respublikos Prezidentas – prezidentas (ir Prezidentas)
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas – Seimo pirmininkas (ir Seimo Pirmininkas)
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – ministras pirmininkas (ir Ministras Pirmininkas)
Raštuose, prašymuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio asmens, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas.
Sveikatos apsaugos Ministrui
Mažeikių rajono savivaldybės Merui
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Direktoriui
DIDŽIOSIOS RAIDĖS DOKUMENTŲ PAVADINIMUOSE
Dokumentų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ir daugiau bendrinių žodžių, tik pirmasis pavadinimo žodis ar į pavadinimą įeinantis tikrinis daiktavardis rašomi didžiąja raide.
Lietuvos Respublikos civilinių teisės pažeidimų kodeksas – Civilinių teisės pažeidimų kodeksas – kodeksas
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas – Valstybinės kalbos įstatymas – įstatymas
Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa – Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa – Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa – programa
Didžiosiomis raidėmis rašomi ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai.
Lietuvos Statutas
Lietuvos Respublikos Konstitucija - Konstitucija
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas - Nepriklausomybės Aktas
DIDŽIOSIOS RAIDĖS ŠVENČIŲ IR RENGINIŲ PAVADINIMUOSE
Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai. Jei pavadinimą sudaro keli žodžiai, tik pirmasis rašomas didžiąja raide.
Sutrumpinimas šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašomas mažąja raide. Tačiau stilistiškai didžioji raidė gali būti vartojama, ypač religinio pobūdžio tekstuose.
šv. Kalėdos
šv. Velykos
Naujieji metai
Trys karaliai
Visi šventieji
Motinos diena
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės - Lietuvių sporto žaidynės
KALĖDINIAI IR NAUJAMEČIAI SVEIKINIMAI
Sveikinimo tekstas paprastai pradedamas kreipiniu. Į oficialius asmenis kreiptis patartina mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Vedėjau, Gerbiamoji Direktore. Norint išreikšti ypač didelę pagarbą, galima vartoti kreipinį su prieveiksmiu didžiai. Tokiais atvejais vartojamos neįvardžiuotinės būdvardžių formos: Didžiai gerbiamas Pirmininke. Didžiosios raidės rodo ir mandagumą, taigi taip derėtų rašyti ne tik pirmą kreipinio žodį, sveikinamo žmogaus vardą bei pavardę, bet ir jo pareigas. Sveikinimo pradžioje geriau rašyti visą žodį Gerbiamasis ar Gerbiamoji, o ne trumpinį Gerb. Po kreipinio geriau dėti šauktuką, ne kablelį, nors ir kablelis ne klaida. Labai paplitę sveikinimai su Kalėdomis, su Naujaisiais metais, bet geriau būtų sveikinti Naujųjų metų proga, linkėti Laimingų, linksmų šv. Kalėdų! Gerų švenčių! Švenčių pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Būdvardžio šventas galima ir nevartoti, bet jei rašome, tai tik mažąja raide, nes šventas nelaikytinas šventės pavadinimo dalimi.
Sveikinimo atvirukuose (tik ne atvirutėse), skirtuose oficialiems amenims, tinka pridėti mandagumo žodžius su pagarba (iškilminga), pagarbiai (trumpiau, paprasčiau) arba Jus gerbiantis, -i.
Be to, derėtų prisiminti, kad ne visada kalėdinis gai būti keičiamas žodžiu Kalėdų: Kalėdų atvirukas, Kalėdų eglutė, Kalėdų Senelis, bet kalėdinės nuolaidos, kalėdinis pardavimas (priešingu atveju junginiai bus dviprasmiški).
BRŪKŠNELIO VARTOJIMAS
Reikia skirti brūkšnį nuo brūkšnelio.
Brūkšnelis rašomas:
1. Tarp dviejų lygiareikšmių žodžių, kurie reiškia sudėtinį vieno dalyko pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, kvietimas-programa, kavinė-baras (jei antras žodis paaiškina, patikslina pirmąjį, brūkšnelis nerašomas: gydytojas terapeutas, inžinierius elektrikas).
2. Tarp lygiavertes specialybes žyminčių žodžių, pvz.: sekretorius-referentas, dizaineris-maketuotojas, gydytojas traumatologas-ortopedas.
3. Tarp dviejų vieno asmens pavardžių (ne vardų) ar pavardės ir slapyvardžio, pvz.: Kymantaitė-Čiurlionienė, Mykolaitis-Putinas.
4. Tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga -inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.: silabinė-toninė eilėdara, klausiamieji-santykiniai įvardžiai, socialinė-ekonominė sistema.
5. Dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija.
6. Dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų, pvz.: „Gintra-Universitetas“, „Santara-Šviesa“.
7. Tarp datą žyminčių skaitmenų grupių, pvz., 2006-05-25.
8. Tarp techninių gaminių skaitmeninių pavadinimų, pvz.: šildymo katilas „Beržas-4“, magnetofonas „Sony CFS-W304“.
9. Tarp pašto kodo raidinės dalies LT ir skaičių, pvz., LT-12345. 10. Tarp namo ir buto numerį žyminčių skaičių, pvz., Lyros g. 25-25.
11. Tarp dokumento numerį žyminčių raidžių ir skaičių, pvz., Nr. K-23.
12. Po arabiškųjų skaitmenų prieš kelintinių skaitvardžių galūnę, pvz.: 2-asis, 122-oji, 20-tūkstantieji.
13. Prieš išleistą žodžio dalį, pvz.: vadovas (-ė), m-kla.
14. Keliant žodį į kitą eilutę, pvz.: se-kre-to-rė, a-lė-ja.
Skaitmenys prie žodžių, žodžių junginių ar sutrumpinimų gali būti rašomi su brūkšneliu arba be brūkšnelio, pvz.: renginys „ Dūdų šventė 2006“ ir renginys „Mažeikių amatų dienos-2007“.
Tarp žodžių ar skaičių ir brūkšnelio tarpo nepaliekama. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, vartojamas sakinio dalims ar dėmenims skirti, pvz., komisijos pirmininkas – Simas Simaitis. Tarp žodžio ar skaičiaus ir brūkšnio paliekamas tarpas. Tarp žodžių ir skaičių, kuriais nusakomos tam tikros ribos, brūkšnys rašomas be tarpelių, pvz.: Šiauliai–Panevėžys, pirmadienis–penktadienis, 1–10 puslapis.
TARPAI TARP ŽODŽIŲ, SKAIČIŲ IR ŽENKLŲ
Tarpą tarp žodžių, skaičių ir ženklų reikia palikti šiais atvejais:
1. Tarp skaičiaus ir santrumpos, išskyrus procento ir laipsnio žymėjimą, pvz.: 2006 m. gruodžio 16 d., 17 val. 20 min., § 19.
2. Tarp santrumpų, pvz.: t. y., š. m., m. m.
3. Tarp punkto ar papunkčio paskutinio skaitmens ir pirmojo žodžio, pvz.: 1. Pavesti…; 1.2. Patvirtinti...
4. Tarp vardo raidės ir pavardės, pvz.: L. Liniauskas; S. Stankevičienė.
5. Po skyrybos ženklo prieš žodį ar skaičių, pvz., 2006 m. Tarybos posėdžių datos: sausio 26 d., vasario 23 d. …
6. Tarp žodžio ir įžambaus brūkšnio ar dviejų įžambių brūkšnių, pvz.: Kalbos kultūros testai moksleiviams // Kalbos aktualijos.
7. Tarp punkto ir papunkčio skaičių, pvz.: 1.2; 2.3.
8. Tarp dešimtainės trupmenos skaičių, skiriamų kableliais, pvz.: 1.5; 2.3.
Tarpų nepaliekama
1. Po žodžio ar skaičiaus prieš skyrybos ženklus: tašką, šauktuką, klaustuką, dvitaškį, daugtaškį, kablelį, kabliataškį, procento ir laipsnio ženklus, po atidaromojo skliausto ir prieš uždaromąjį skliaustą.
2. Tarp žodžių ar skaičių, kuriais nurodomos tam tikros ribos, ir brūkšnio, pvz.: birželis–rugpjūtis, 2001–2006 m.
3. Tarp skaičių ar santrumpų ir įžambaus brūkšnio, pvz.: tel./faks.; Nr. 12/21.
KADA VARTOJAMAS PASVIRASIS BRŪKŠNYS
Pasvirasis brūkšnys vartojamas šiais atvejais:
1. Tarp greta vartojamų alternatyvius dalykus reiškiančių žodžių, pvz.: tel./faks.; Nr. 12/34; vardas ir / ar pavardė; einamoji / atsiskaitomoji sąskaita; Vytauto g. 5 / Žemaitės g. 2.
2. Nurodant kokio nors fizinio dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos dydžiais, pvz.: vėjas 5–7 m/s; greitis 12 Mb/s.
3. Nurodant dokumentų numerius, pvz., įsakymas Nr. 06/48.
4. Nurodant kompiuterių programas, pvz., MS Office 97/2000.
5. Cituojant poeziją arba nurodant tekstą, parašytą atskirose eilutėse.
Kartais vietoj pasvirojo brūkšnio gali būti vartojami ir skliaustai, pvz.: vardas ir (ar) pavardė; einamoji (atsiskaitomoji) sąskaita.
Vienas šalia kito du pasvirieji brūkšniai gali būti rašomi:
1. Bibliografiniuose aprašuose.
2. Rašant interneto adresą, pvz.: http://www.vlkk.lt.
3. Vartojant du visiškai lygiateisius žodžius, pvz.: atsakymai įteikiami // išsiunčiami per 3 dienas.
Pasvirasis brūkšnys nerašomas:
1. tarp žodžių, susijusių priklausomybės santykiais, santrumpų, pvz.: atsiskaitomoji sąskaita. – a. s. (ne a/s); pašto dėžutė – p. d. > (ne p/d>); asmens kodas – a. k. (ne a/k).
2. Pasvirasis brūkšnys nevartotinas ir nurodant metų ribas, pvz., 2000–2007 m. (ne 2000/2007 m. ).
UŽGAVĖNĖS
Užgavėnės - sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis - išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Švenčių pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, todėl ir Užgavėnės, ir Pelenų diena rašomi didžiosiomis raidėmis.
Po Užgavėnių prasideda gavėnia. Tai „septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų“ (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 168). Pavadinimas gavėnia, kaip ir kiti laikotarpių pavadinimai, rašomas mažąja raide, plg.: adventas, pasninkas.
APIE ASMENVARDŽIUS IR VIETOVARDŽIUS
2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas pirmą kartą Lietuvoje išleido Pasaulio vietovardžių žodyną. Jis išleistas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva. Žodynas skirtas kitų šalių vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti. Pirmajame žodyno tome „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ pateikta apie 40 000 vietovardžių.
Europos miestų pavadinimų originali forma ir minėtame žodyne pateikta lietuviška forma, kuri ir turėtų būti vartojama viešojoje kalboje.
• Baranoviči (Baltarusija) – BARANOVIČIAI,
• Częstochowa (Lenkija) – ČENSTAKAVA,
• Etten-Leur (Olandija) – ETENAS-LERAS,
• Fredericia (Danija) – FREDERISIJA,
• Herford (Vokietija) – HERFORDAS,
• Jelgava (Latvija) – JELGAVA,
• Kaliningrad (Rusija) – KARALIAUČIUS,
• Kristianstad (Svedija) – KRISTIANSTADAS,
• Lycksele (Svedija) – LIKSELĖ,
• Pärnu (Estija) – PERNU,
• Plauen (Vokietija) – PLAUENAS,
• Chmelnyckij (Ukraina) – CHMELNYCKIS.
KITŲ KALBŲ ASMENVARDŽIAI LIETUVIŠKAME TEKSTE
Lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose pasitaikantys įvairios kilmės asmenvardžiai (tiek adaptuoti, tiek rašomi originalo forma) paprastai gramatinami ir linksniuojami. Pvz.: Gautas Sergejaus Radionovo prašymas. Aikštės šeimininkai pirmavo po Vilo Fludo įvarčio. Prancūzijos literatūros Goncourt'u premija atiteko rašytojui Laurent'ui Gaude.
Lygiai taip pat gramatinami ir linksniuojami Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, net jei asmens pase nurodyta ir nesugramatinta vardo ir pavardės forma. Pvz.: Anton Michailov rišliame tekste bus Antonas Michailovas, Antono Michailovo, Antonui Michailovui ir t. t. Kad nekiltų abejonių dėl asmens tapatybės, galima greta sugramatintos vardo ir (ar) pavardės formos skliausteliuose nurodyti originaliąją, pvz.: Pasas išduotas Marekui Chodkevičiui (Marek Chodkevič).
Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos ir jos nelinksniuojamos, o pavardės, kurios baigiasi -a, linksniuojamos kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai. Pvz.: Ana Gurvič, Anos Gurvič, Anai Gurvič ir t. t.; Eva Siedlecka, Evos Siedleckos, Evai Siedleckai .
INFORMACIJA KALBOS VARTOTOJAMS
Kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais galima teirautis:
Mažeikių rajono savivaldybėje, Laisvės g.8/1 , 317 kab., tel.98 216, el. paštu i.ruginiene@mazeikiai.lt;
kalbos konsultacijų telefonu Vilniuje (8 ~ 5) 272 45 20 (8.30-12.30 val.) arba el. paštu, kurio adresas yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje http://www.vlkk.lt .
Daugiau šaltinių:
Valstybinė lietuvių kalbos komisija http://www.vlkk.lt/;
Valstybinė kalbos inspekcija http://vki.lrs.lt//;
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas http://www.autoinfa.lt/;
Lietuvių kalbos žodynas http://www.lkz.lt/; |
| Paskutinis atnaujinimas: 2007-06-22 10:57:06 | |
|
| Kontaktai |
Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės g. 8/Laižuvos g. 1, LT-89223, Mažeikiai
Įmonės kodas 167371234
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Tel. (8 443) 98 204 / 98 200,
faksas (8 443) 25 844,
el. paštas savivaldybe@mazeikiai.lt | | |
| Darbotvarkės |
|
• 2010 m. rugsėjo 14 d., 15.00 val. Savivaldybės salėje adresu: Laisvės g. 8/Laižuvos g. 1. vyks Antikorupcijos komisijos posėdis. Posėdžio darbotvarkė
• 2010 m. rugsėjo 15 d., 15.00 val. Savivaldybės salėje (Laisvės g. 8/Laižuvos g. 1). vyks Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Posėdžio darbotvarkė | | | 
|
|
|
|
|
|
|
| Vardadieniai { visi } |
| Šiandien: |
| Argintas |
| Ramutė |
| Sergijus |
|
| Rytoj: |
| Tautgirdas |
| Girmantė |
| Mikalojus |
| Konstancija |
|
| | |
|
|
|
|
|
