Kalbos darbininkų gausėja, problemų daugėja
Tie mažeikiškiai, kuriems apskritai rūpi visi kultūros dalykai, pagrįstai gali didžiuotis — miestas nestokoja dėmesio nei pagarbos gimtajai lietuvių kalbai. Žemaičių dar „neokupavo“ ir stilingos užsienietiškos parduotuvės, barai ir restoranai su visokiausių kalbų užrašais, kalbininkų dėl šventos ramybės įvardytų „prekių ženklais“. Kol čia visi beveik savi ir beveik pažįstami gyvenam, be didelio vargo sugebam savo gaminius ir produkciją pavadinti gražiai lietuviškai, kartais pasitaikantį nežmonišką, bet kitonišką pavadinimą labai nemurmėdami - ištaisyti, pakeisti.
Gal taip yra, kad lietuviško žodžio garbei mieste darbuojasi nebloga kalbos patriotų komanda. Be etatinio Savivaldybės kalbos tvarkytojo, kontroliuojančio, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo savivaldybės teritorijoje, gimtosios kalbos ir kultūros klausimais dažnai rašo ir mielai konsultuoja mokytojai lituanistai, susibūrę į Lietuvių kalbos mokytojų sąjungą, šį rudenį įsteigtas Lietuvių kalbos draugijos Mažeikių skyrius, dar veikia jaunųjų kalbos bičiulių klubas „Labas“, beje, tebelaukiantis, kas jį „paglobotų ir apkabintų“ , laukiantis stebuklo - naujų žmonių atėjimo.
Abu rajono laikraščiai kas mėnesį išleidžia po kalbos puslapį. Beje, tik Mažeikių rajono spaudoje gimtasis žodis surado savo pastogę. Kitur nuolatinio spaudos ploto ir visapusiško viešumo galimybės nei kalbininkai, nei lituanistai neturi.
Tačiau nors viešosios kalbos tikrintojų ir jų talkininkų mieste kaip ir netrūksta, rūpesčių dėl kalbos kontrolės nemažėja. Yra įstatymai, kuriuos reikia išmanyti. Yra reikalavimai, kaip juos taikyti.
Valstybinės kalbos įstatymas
Viešojo administravimo įstatymas (29 str.)
Švietimo įstatymas (12 str.)
Aukštojo mokslo įstatymas (10 str.)
Visuomenės informavimo įstatymas (34 str.)
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (4 str.)
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (12 str.)
Paso įstatymas (4 str. 4 d.)
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (42 str.)
Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas (9 str.2 d.)
Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (15 str.)
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (42 str.)
Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas (9 str. 2 d.)
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (52 str.)
Draudimo įstatymas (53 str. )
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (16 straipsnis)
Viešųjų pirkimų įstatymas (20 str.)
Vartotojų teisių gynimo įstatymas (5 str.)
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (8 ir 9 str.)
Pilietybės įstatymas (12 str.)
Valstybės tarnybos įstatymas (9 str.)
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
Civilinio ir Baudžiamojo procesų kodeksai
Civilinis kodeksas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai
Savivaldybės kalbos tvarkytojas savivaldybės teritorijoje yra VIEŠOSIOS KALBOS KONTROLĖS funkcijoms atlikti įgaliotas asmuo.
Visuomet labai džiaugdavausi ir net didžiuodavausi sakydama, kad kalbos tvarkytojas turi daug talkininkų.
Bet po miestą vaikšto asmenys ir tikrina viešąją kalbą ( ieško klaidų), ir jau pasitaikė atvejų, kad net barė prekybininkus ir gąsdino juos įstatymo baudomis. (Beje, visiems, kurie susidūrė su „aktyviais kalbos įstatymo sergėtojais“, patarčiau kitą sykį tokių apsišaukėlių paprašyti parodyti kalbos tvarkytojo pažymėjimą). Nelabai juokinga istorija: šį rudenį užtikau turguje moteriškę, kuri tikina ( juodu ant balto užrašiusi ), jog pardavinėja šviežias bulves. Man apstulbus - paaiškino, jog taip liepę jai rašyti kalbininkai...
„Santarvė“ ( lapkričio 12 d. numeris) savo iniciatyva ėmė spausdinti viešųjų iškabų nuotraukas su prierašu, kad tokie užrašai neteisingi ( turėtų būti —netaisyklingi).
Paprastas žmogus sako taip: jeigu yra žodžiai autostrada, automagistralė, autobazė, kodėl negalima sakyti ( rašyti ) ir autoremontas arba autodetalės?
Žinau, ką pasakytų Kalbos komisija : Dėmuo auto- turi kelias reikšmes. Jis vartojamas tarptautiniuose žodžiuose, reiškiančiuose su savimi pačiu susijusį dalyką (autobiografija, autoportretas, autosugestija). Neretai auto- reiškia tai, kas susiję su automobilizmu (autobazė, autokosmetika, autoservisas).
Nevartotini dūriniai, sudaryti iš dėmens auto- ir:
a) lietuviško žodžio, reiškiančio automobilio dalį ar jam priklausantį daiktą, pvz.: autožibintas (=automobilio žibintas), autovalytuvas (=automobilio valytuvas), autopadangos (=automobilio padangos), autodalys (=automobilio dalys), autopriekaba (=automobilio priekaba), autodažai (=automobilių dažai), autospalvos (=automobilių spalvos);
b) ryškią priesagą turinčio veiksmažodinio daiktavardžio, reiškiančio veiksmą ar veiksmo vietą, pavyzdžiui: autopardavimas (=automobilių pardavimas), autoplovimas (=automobilių plovimas), autopriežiūra (=automobilių priežiūra), autolenktynės (=automobilių lenktynės), autoplovykla (=automobilių plovykla). Tačiau kaip tokiu atveju turi elgtis savivaldybės kalbininkas : badyti pirštu to negero viešojo užrašo savininką? Mat taip rašyti nerekomenduojama ir nevartotina!
Bet liaudies išmintis man sako kitaip: nesikabinėkime. Tai nėra toks baisus įstatymo pažeidimas, už kurį būtų galima ir nubausti. Todėl negąsdinkime kalbos įstatymu ir baudomis! Nesigriebkime kaltintojų, teisėjų ir kalbos prokurorų vaidmens! Iš viso, mielieji, kiekvienas dirbkime savo darbą! Lengviau tada bus ir mokytojams, ir daktarams, ir kalbininkams. Kas būtų, jei žurnalistas, rašantis į Sveikatos puslapį, bruktųsi į operacinę žmogaus operuoti , kitas, kuris kuruoja policijos darbą - imtųsi gaudyti ir areštuoti nusikaltėlius. Rašykime ir domėkimės kalbos kutūros klausimais visi, bet viešosios kalbos kontrolės dalykus palikime vis dėlto kalbos tvarkytojui.
Mylėdami gimtąją kalbą, nesielkime taip, kad žmonės imtų mūsų pačių ir visko, kas tik siejama su lietuvių kalba, stačiai nekęsti.
Todėl aš nebausiu močiutės, kuri turguje pardavinėja „pančekas“ vietoj kojinių, nes man atrodo, kad lietuvių kalbą daugiau gadina „nenugalimos jėgos aplinkybės“, „finansavimai pagal priemonę“, „pagal projektą“ ir visi kiti plūste plūstantys naujadarai iš Vilniaus ar Briuselio.
Mažeikių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Irena RUGINIENĖ